Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jeffrey Eugenides "Jaunosios savižudės", arba Pabėgimas

Jau senokai skaičiau tokią įtraukiančią knygą: na, dar truputį, dar šiek tiek, ir jau, žiūrėk, trečia nakties... Taip per du pusnakčius ir perskaičiau Jeffrey Eugenides "Jaunąsias savižudes". Labai įtraukė, nepaisant to, kad viskas aišku nuo pat pradžių: penkios seserys nusižudys. 

Knygos veikėjai: penkios šviesiaplaukės Lisbonų seserys ir miestelio berniukai, jas įsimylėję ir su liguistu potraukiu stebintys jas iš tolo bei su fetišistiniu pasitenkinimu renkantys seserų gyvenimo trupinius. Arčiau neleidžia prieiti griežtas mergaičių auklėjimas. Ir, žinoma, mirtis. Viskas aišku nuo pat pradžių: seserys nusižudys, bet įdomumas vistiek neapleidžia.

Knygos pasakotojas neįprastas - 'mes'; tai miestelio berniukai, stebintys seserų gyvenimą. Seserys taip įsirėžė tiems berniukams į širdis ir atmintį, kad jie viską puikiai atsimena, net tada, kai jie yra tapę senstelėjusiais, pilvotais, nuo alkoholio ir narkotikų priklausančiais suaugėliais. 

Grėsmingus savižudybių metus, tiesa, nesėkmingai, pradeda pati jauniausioji Lisbonų duktė, keistoji, religingoji Sesilija.

R. Č. nuotr.
Ji grįžo vilkėdama tą pačią vestuvinę suknelę. Ponia Pats, kurios sesuo dirbo slauge Bon Sekuro ligoninėje, papasakojo, kad Sesilija atsisakė vilktis ligoninės drabužiais ir pareikalavo, kad jai atneštų jos vestuvinę suknelę, o ligoninės psichiatras daktaras Hornikeris nusprendė, kad tai bus geriausias būdas jos nuotaikai pakelti. Namo ji grįžo per pačią audrą. Kai pasigirdo pirmasis griaustinis, buvome pas Džo Larsoną namuose kitoje gatvės pusėje. Apačioje Džo motina šūktelėjo, kad uždarytume visus langus, ir mes nubėgome prie savojo. Lauke viskas buvo lyg apmirę. Vėjo gūsis pastvėrė popierinį maišelį, kuris sukdamasis pakilo iki pat apatinių medžių šakų. Paskui ta tuštuma prapliupo liūtimi, dangus pajuodo, o toje tamsoje nepastebėtas bandė prasmukti Lisbonų universalas. 
O po poros dienų - mirtis, po to grupinė savižudybė ir dar vienas nepavykęs savižudybės atvejis, ir galų gale - visiška mirtis ir Lisbonų šeimos namo tyla... 

Man norėjosi atsakymo "Kodėl?!" Šiek tiek užsiminta, bet pabaigoje man net norėjosi išsamios psichologinės analizės, kodėl, po galais, vienos šeimos seserys ėmė ir nusižudė? Nors, manau, visi taškai ant 'i' susidėtų vos paklausus psichologo kušetėje įkalintos mergaitės: "Pakalbėkime apie jūsų motiną..." Nors ne tik tai... Iš vienos pusės - laisvamaniškas aštuntasis dešimtmetis, iš kitos pusės - kalėjimu virtę namai... Slogi mažo miestelio atmosfera, iš kur norisi ištrūkti visiems, griežtas auklėjimas. 
Niekas neklausia, kaip jos jaučiasi ar ko trokšta iš gyvenimo; tėra tik hierarchija - močiutė, motina, dukterys - galinis kiemas, merkiamas lietaus, ir apvytęs daržas.
Seserys tiesiog norėjo pabėgti, paaugliškam maksimalizmui nebeužteko užsisakytų kelionių žurnalų, kraštutinumai liepė pasirinkti tokią kelionę, iš kurios niekas nebeprivers grįžti.

Stebino abejingumas: vienos šeimos seserys nustoja vaikščioti į mokyklą, visa šeima nesirodo viešumoje, net nevažiuoja į parduotuves, neužsisako maisto į namus... Ir niekam nerūpi... Tik tiems berniukams, stebintiems kalėjimo-namo gyvenimą kitapus gatvės. 

Tas stebėjimo iš tolo motyvas palieka vietos skaitytojo mintims, fantazijoms, jį patį padaro vojeristu, romantizuoja savižudybių metus, įpina mistikos. 

Pagal knygą yra pastatytas ir filmas. Viena geriausių mano matytų ekranizacijų. Išsaugotos detalės: lūpdažis, lipnia juosta ant riešų priklijuotos apyrankės ir t.t. Ne viskas idealiai pagal knygą, ypač pabaigoje, tačiau išlaikyta knygos nuotaika, poetizuotas, mistifikuotas Lisbonų dukterų gyvenimas, mažo miestelio aura.


Pagal dabartines Rekomendacijas dėl informacijos apie savižudybes pateikimo (o gal žiniasklaidos madą) turėčiau pabaigoje parašyti psichologinės pagalbos tarnybų telefonus. Bet čia jūsų pasirinkimas: norite tos pagalbos ar ne. Beje, knyga nėra kraupi ar niūri, yra graudulio, bet yra ir šviesos, paaugliškų fantazijų švytėjimo.  

Mano įvertinimas: 5/5 

Leidykla: "Jotema"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1993
Puslapių: 287
Knyga gauta per mainus
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.