Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Thomas Hettche "Arbogasto byla", arba Kriminalinis romanas

Apgavo mane uoslė dėl šios knygos - Thomas Hettche "Arbogasto byla". Tai kriminalinis romanas, paremtas tikrais faktais.

Nekritikuoju rašytojo, nes jo stilius pasirodė neprastas, rašytojas yra pelnęs ne vieną literatūrinį apdovanojimą. Tačiau knyga, pasakysiu labai subjektyviai, nepatiko.

Tema, taip, įdomi, - kaip žmogus, 5 dešimtmetyje nuteistas kalėti iki gyvos galvos, išteisinamas po keliolikos metų, atradus grubių klaidų pirmame teismo procese. Tačiau tokios istorijos - ne naujiena. Tokių kalinių buvo ne vienas, smarkiai keičiantis teisinei sistemai per keletą dešimtmečių po II pasaulinio karo, ypač išteisinimų padaugėjo 9 dešimtmetyje, pritaikius DNR analizę nusikaltimams tirti. Tad ši knyga tarp kelių girdėtų istorijų didelio įspūdžio nepadarė. Romanas turėtų tikti nebent kokiems kriminalistikos ar kitų teisinių specialybių studentams.

Tikėjausi, kad bus arba psichologijos, arba egzistencinių klausimų, arba mėgiamo CSI stiliaus knaisiojimosi. Buvo ir vieno, ir kito, bet nepakankamai. 

Turbūt man įdomiausios vietos buvo psichologinės. Ten, kur aprašoma jausena kalėjime, savotiška žmogaus degradacija.
Iš pradžių jam atrodydavo - šitai aprašė ir laiške žmonai, - kad galvoje vis mažėja vietos. Ypač tada, kai liovėsi tikėjęs būsiąs paleistas. Kaip dūstantis žmogus trokšta daugiau plaučių ir deguonies juose, taip Arbogastas troško praeities ir prisiminimų, nes pasaulis jame atrodė vis labiau mąžtąs. Viskas susidėvėdavo, kiekvienas vaizdas sulėkštėdavo, kiekvienas garsas nusilpdavo, kol galiausiai nuslūgdavo ir su juo susiję pojūčiai. Galiausiai liovėsi ir tai, jam nebeatrodė, kad atmintis traukiasi, stojo sąstingis, ir viskas liko savo vietose.
Knyga nepatiko jau nuo pirmojo skyriaus. Tačiau po to pasidarė įdomiau - kaip tik ten, kur aprašomi psichologiniai dalykėliai, bet po to viskas išsitempė, prasidėjo pilstymas iš tuščio į kiaurą, ir vėl pasidarė nuobodu ir neįdomu. Įdomiau vėl pasidarė pačioje pabaigoje, kur aptarinėjamos pirmojo teismo proceso klaidos ir vyksta antrasis. Nelabai suprantami liko kai kurie romano veikėjai. Na, kad ir kalėjimo kunigas, arba patologoanatomės motyvai, ar pirmasis Arbogasto advokatas.

Štai tokia nelygi ir buvo ši knyga, aukštyn, žemyn, aukštyn, žemyn - tokia ganėtinai aplink vidurio liniją besikilnojančia amplitude.

Mano įvertinimas: 2/5 

Leidykla: "Versus aureus"
Leidimo metai: 2008
Originalo metai: 2001
Originalo pavadinimas: "Der Fall Arbogast"
Puslapių: 414
Knyga: iš knygyno
Kainavo: 10 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.