Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Daniel Glattauer "Visada tavo", arba Prekybcentrio Romeo

Nuo meilės romano iki trilerio - Danielio Glattauerio romanas "Visada tavo" buvo visai neblogas skaitalas. Kaip neblogas Holivudinis filmas - sukaltas specialiai žiūrovo pramogai, neverčiantis daug mąstyti, leidžiantis atsipalaiduoti ir pasimėgauti.

Tokio principo ir laikosi austrų rašytojas D. Glattaueris, rašydamas šią neromantiškai besivystančią meilės istoriją. Apie vienišą, sėkmingai dirbančią, bet princo ant žirgo tebelaukiančią moterį - gal tiksliau ne princo ant žirgo, o prekeivio prekybos centre su prekių vežimėliu. Ir vyrą, stumiantį tą vežimėlį ir visą paslapčių bagažą su geltona bananų keke ant viršaus (toji kekė, beje, vienas iš kabliukų, padedančių išspręsti šį romantišką detektyvą). Iš to, kas tas vyriškis - meilužis, būsimas sutuoktinis, draugas, persekiotojas ar maniakas, - ir susidaro romano intriga.

Ir rašo D. Glattaueris nedaugžodžiaudamas - tarsi kokį filmo scenarijų. Trumpai, aiškiai, "trileriškai". Dėstymas sklandus - viskas kyla palaipsniu, kol galų gale pasiekia kulminaciją.

Meilės čia mažoka - nuo pat pradžių naujasis draugas erzina ir kelia įtarimų ne tik pagrindinei veikėjai, bet ir skaitytojui. 
Ji vėl pajuto, kad kiekvienas jos jausmas Hanesui susietas su įsipareigojimais. Šįkart ji privalėjo jausti jam dėkingumą ir deramai įvertinti. Juk jis buvo toks elitinis gidas, su tokia išmone nepailsdamas įrodinėjo, kad ją myli! Kai tris dienas kas valandą turi jaustis sužavėtas, ateina laikas, kai nebeištveri. Dviejų dienų Juditai buvo per akis tos chroniškos pernelyg dirglios Bergtalerio Venecijos, tad ji suvaidino migrenos priepuolį.
Bet tame ir slepiasi romano minusiukas: nuo pat naujųjų santykių pradžios Juditą, romano heroję, ir skaitytoją naujasis draugas dusina savo dėmesiu ir begaline meile. Ir nors paslapčių romane nemažai, kaip spėji, taip ir vyksta: įvykiai vystosi ganėtinai nuspėjama apmlitude. Gerai sukalta, bet vis dėlto nuspėjama.

Tačiau pagrindinė romano herojė išties žavi - kaip nesižavėsi stipria, valinga, autoironiška asmenybe, nenorinčia būti maža, guodžiama ir popinama moterėle po vyrišku sparnu. Ir dar sugebančia išlipti iš gilios, keistų atsitikimų, įtampos, prastų giminaičių ir draugų bei netinkamų vyrų sukeltos psichozės duobės.

Leidykla: "Tyto alba"  
Leidimo metai: 2014
Puslapių: 182
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "Ewig dein"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.