Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

W. G. Sebald "Išeiviai", arba Trapus klajūno gyvenimas

Tokia literatūra, kaip W. G. Sebald "Išeiviai", balansuoja ant grožinės ir negrožinės literatūros ribos. Kai pradėjau skaityti, buvau šventai įsitikinusi, kad tai autoriaus memuarai, nors anotacija, į kurią įsiskaičiau vėliau, sako, kad tai - literatūrinė išmonė.

Knyga (net nežinau, kaip ją pavadinti - novelių romanas? apsakymai? dokumentinis romanas?) - istorijos apie išeivius. Kraupokai realistiškos ir skęstančios liūdesyje ir ilgesyje. Visi tie aprašomi žmonės - keliautojas, mokytojas, dailininkas - ištremti iš savo tėvynės ir bandantys kabintis į gyvenimą svetur. Tačiau praradus savo šaknis ir tapatybę, kelias veda tik į tragediją, dažnai pasibaigiančia kulka į galvą. Neoptimistiška išeivių gyvenimo baigtis, ar ne?
Per vieną tokį apsilankymą - Klara kaip tik buvo išvykusi į miestą - mudu su daktaru Selvinu įsileidome į ilgoką pokalbį, kuris prasidėjo nuo to, kad daktaras Selvinas paklausė, ar manęs niekad nepagauna ilgesys. Nesumaniau, ką į tai atsakyti, o daktaras Selvinas kiek pasvyravęs išpažino man - kito žodžio čia neparinksi, - kad pastaraisiais metais jį vis labiau apimąs namų ilgesys.
Toks įspūdis, kad rašytojas prikaupė nuotraukų, prirankiotų iš blusturgių (o gal ir iš užmirštų šeimos albumų), senų laikraščių iškarpų, keistų brėžinių ir laiškų, ir aplink juos sukūrė istorijas. Vėliau net įsivaizdavau visą knygos kūrimo procesą: kaip rašytojas blusinėja po turgus ir ieško medžiagos naujai knygai, kaip kelionėse jam sužiba akys susidūrus su įvairiausiomis personomis, pasaulio klajūnais, ir supratus, kad tai - nauji jo knygos personažai. 

Rašytojas sugaudė ir į knygą sudėjo sutiktų žmonių istorijas - tarsi tas vis puslapiuose pasirodantis drugelių gaudytojo personažas. Turint omenyje, kad autorius pats buvo šioje barikadų - išeivių - pusėje, gal ši knyga ir nėra tokia visiška išmonė. 

Rekomenduoju intelektualiam skaitytojui, nenorinčiam fejerverkų, banalybių ir besimėgaujančiam ramiu pasakojimu, puikiu, giliu tekstu. Beje, knyga pateko į geriausių 2011 metų verstinių knygų šešetuką.

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Baltos lankos"  
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 275
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "Die Ausgewardenten. Vier lange Erzaelungen"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Samuel Shem "Dievo namai", arba Ten, kur Dievo visai nėra

Šiemet "Tyto alba" perleido Samuelio Shemo romaną "Dievo namai". Ši medikų biblija, kadaise sutikta be jokių emocijų, o vėliau sukėlusi ažiotažą, jau senokai yra mano skaitytinų knygų sąraše. Negaliu sakyti, kad tapau šios knygos fane, skaitymo patirtis buvo prieštaringa. Tačiau pliusas uždėtas.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.