Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

W. G. Sebald "Išeiviai", arba Trapus klajūno gyvenimas

Tokia literatūra, kaip W. G. Sebald "Išeiviai", balansuoja ant grožinės ir negrožinės literatūros ribos. Kai pradėjau skaityti, buvau šventai įsitikinusi, kad tai autoriaus memuarai, nors anotacija, į kurią įsiskaičiau vėliau, sako, kad tai - literatūrinė išmonė.

Knyga (net nežinau, kaip ją pavadinti - novelių romanas? apsakymai? dokumentinis romanas?) - istorijos apie išeivius. Kraupokai realistiškos ir skęstančios liūdesyje ir ilgesyje. Visi tie aprašomi žmonės - keliautojas, mokytojas, dailininkas - ištremti iš savo tėvynės ir bandantys kabintis į gyvenimą svetur. Tačiau praradus savo šaknis ir tapatybę, kelias veda tik į tragediją, dažnai pasibaigiančia kulka į galvą. Neoptimistiška išeivių gyvenimo baigtis, ar ne?
Per vieną tokį apsilankymą - Klara kaip tik buvo išvykusi į miestą - mudu su daktaru Selvinu įsileidome į ilgoką pokalbį, kuris prasidėjo nuo to, kad daktaras Selvinas paklausė, ar manęs niekad nepagauna ilgesys. Nesumaniau, ką į tai atsakyti, o daktaras Selvinas kiek pasvyravęs išpažino man - kito žodžio čia neparinksi, - kad pastaraisiais metais jį vis labiau apimąs namų ilgesys.
Toks įspūdis, kad rašytojas prikaupė nuotraukų, prirankiotų iš blusturgių (o gal ir iš užmirštų šeimos albumų), senų laikraščių iškarpų, keistų brėžinių ir laiškų, ir aplink juos sukūrė istorijas. Vėliau net įsivaizdavau visą knygos kūrimo procesą: kaip rašytojas blusinėja po turgus ir ieško medžiagos naujai knygai, kaip kelionėse jam sužiba akys susidūrus su įvairiausiomis personomis, pasaulio klajūnais, ir supratus, kad tai - nauji jo knygos personažai. 

Rašytojas sugaudė ir į knygą sudėjo sutiktų žmonių istorijas - tarsi tas vis puslapiuose pasirodantis drugelių gaudytojo personažas. Turint omenyje, kad autorius pats buvo šioje barikadų - išeivių - pusėje, gal ši knyga ir nėra tokia visiška išmonė. 

Rekomenduoju intelektualiam skaitytojui, nenorinčiam fejerverkų, banalybių ir besimėgaujančiam ramiu pasakojimu, puikiu, giliu tekstu. Beje, knyga pateko į geriausių 2011 metų verstinių knygų šešetuką.

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Baltos lankos"  
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 275
Originalo metai: 1992
Originalo pavadinimas: "Die Ausgewardenten. Vier lange Erzaelungen"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.