Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rasa Aškinytė "Glesum", arba Lietuvių protėvių nuotykiai ir aistros


Žavus viršelis, ar ne? Turbūt tik dėl jo surizikavau skaityti Rasos Aškinytės "Glesum", nes kitą jos knygą ("Rūko nesugadinti") padėjau į šoną po kelių puslapių. O "Glesum" siūlau pasidomėti: įdomu ir skaitymas tikrai neprailgs.

Žavi ir knyga. Įdomi tema, kurios lietuvių rašytojai retokai imasi. Tai romanas apie Gintaro kelią ir jo keliautojus. Veiksmas vyksta II-III amžiuje aisčių žemėse. Pasakojama apie vieną iš genčių ir jos gyvenimą: genties vadą Gondą, turtais apsikarsčiusią jo žmoną Seliją, pagrobtąją Gondo sugulovę Glesum. Yra ir daugiau veikėjų: jie labai saviti, ryškūs, įdomūs, skirtingi.

Ir veiksmas įdomus: aisčiai kaunasi, grobia, myli, nekenčia, keliauja, prekiauja gintaru.
Einam, tai stebimės, tai šiaip žioplinėjam, viską, ką atsivežėm, pardavėm, gintarus čia graibstyte graibsto, tik nepaleisk per pigiai, moterys žiūri į mano vyrus, ir yra ko, gražūs, stiprūs, po šarvais nesulindę, raumenys marškinius plėšia, monetos kapšuose žvanga, plaukai sušukuoti ir dailiai surišti, ko nežiūrėsi...
Parašyta gerai. Kalba taupi, konkreti, dialogai, nors jų labai mažai, trumpi ir aiškūs. Rašytojos stilius labai savitas ir įdomus, nors gal kartais per taupus. Ji nesileidžia į didesnius aprašymus, nors kartais ir norėtųsi.

Tačiau trūko kažkokio uff. Pabaiga išskydusi ir neaiški. Kažkaip blėso, blėso ir išblėso. Norėjosi kažko konkretesnio.

Ir man žiauriai priminė "Vikingus". Tai net nežinau, ar ir rašytoja žiūri šį serialą ir iš jo semiasi įkvėpimo, ar tiesiog apie panašų laikmetį ir rašoma panašiai.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 176

Komentarai

  1. Aš, panašiai, suviliota tobulai gražaus viršelio, tik vakar baigiau skaityti. Ir nors prarijau per tris vakarus, ir nors pradžioj aikčiojau, kaip labai patinka, į knygos galą tikrai pasakojimas išblėso... svarsčiau, gal per greitai vietom skaičiau, gal dar kas, bet man ir veikėjų elgesiui pritrūko aiškesnio motyvo, ir šiaip neaišku paliko, kam apie kai kuriuos veikėjus kažką pasakot, kai jie taip lieka galiausiai be pabaigos. Lyg neišbaigta man šita knyga, tai ir neina iki galo nuspręst, patiko ar ne. Bet dizainas ir užmanymas - 10 balų. Kalba irgi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar teko skaityti Romualdo Neimanto "Gintaro kelią"? Tiesa, gerokai senesnė, kai dar "Vikingų" nebuvo, ir gal labiau paaugliams, bet irgi apie aisčius, irgi apie gintarą, ir kelionė nuo Baltijos iki Egipto :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.