Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rasa Aškinytė "Glesum", arba Lietuvių protėvių nuotykiai ir aistros


Žavus viršelis, ar ne? Turbūt tik dėl jo surizikavau skaityti Rasos Aškinytės "Glesum", nes kitą jos knygą ("Rūko nesugadinti") padėjau į šoną po kelių puslapių. O "Glesum" siūlau pasidomėti: įdomu ir skaitymas tikrai neprailgs.

Žavi ir knyga. Įdomi tema, kurios lietuvių rašytojai retokai imasi. Tai romanas apie Gintaro kelią ir jo keliautojus. Veiksmas vyksta II-III amžiuje aisčių žemėse. Pasakojama apie vieną iš genčių ir jos gyvenimą: genties vadą Gondą, turtais apsikarsčiusią jo žmoną Seliją, pagrobtąją Gondo sugulovę Glesum. Yra ir daugiau veikėjų: jie labai saviti, ryškūs, įdomūs, skirtingi.

Ir veiksmas įdomus: aisčiai kaunasi, grobia, myli, nekenčia, keliauja, prekiauja gintaru.
Einam, tai stebimės, tai šiaip žioplinėjam, viską, ką atsivežėm, pardavėm, gintarus čia graibstyte graibsto, tik nepaleisk per pigiai, moterys žiūri į mano vyrus, ir yra ko, gražūs, stiprūs, po šarvais nesulindę, raumenys marškinius plėšia, monetos kapšuose žvanga, plaukai sušukuoti ir dailiai surišti, ko nežiūrėsi...
Parašyta gerai. Kalba taupi, konkreti, dialogai, nors jų labai mažai, trumpi ir aiškūs. Rašytojos stilius labai savitas ir įdomus, nors gal kartais per taupus. Ji nesileidžia į didesnius aprašymus, nors kartais ir norėtųsi.

Tačiau trūko kažkokio uff. Pabaiga išskydusi ir neaiški. Kažkaip blėso, blėso ir išblėso. Norėjosi kažko konkretesnio.

Ir man žiauriai priminė "Vikingus". Tai net nežinau, ar ir rašytoja žiūri šį serialą ir iš jo semiasi įkvėpimo, ar tiesiog apie panašų laikmetį ir rašoma panašiai.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 176

Komentarai

  1. Aš, panašiai, suviliota tobulai gražaus viršelio, tik vakar baigiau skaityti. Ir nors prarijau per tris vakarus, ir nors pradžioj aikčiojau, kaip labai patinka, į knygos galą tikrai pasakojimas išblėso... svarsčiau, gal per greitai vietom skaičiau, gal dar kas, bet man ir veikėjų elgesiui pritrūko aiškesnio motyvo, ir šiaip neaišku paliko, kam apie kai kuriuos veikėjus kažką pasakot, kai jie taip lieka galiausiai be pabaigos. Lyg neišbaigta man šita knyga, tai ir neina iki galo nuspręst, patiko ar ne. Bet dizainas ir užmanymas - 10 balų. Kalba irgi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar teko skaityti Romualdo Neimanto "Gintaro kelią"? Tiesa, gerokai senesnė, kai dar "Vikingų" nebuvo, ir gal labiau paaugliams, bet irgi apie aisčius, irgi apie gintarą, ir kelionė nuo Baltijos iki Egipto :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...