Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rasa Aškinytė "Glesum", arba Lietuvių protėvių nuotykiai ir aistros


Žavus viršelis, ar ne? Turbūt tik dėl jo surizikavau skaityti Rasos Aškinytės "Glesum", nes kitą jos knygą ("Rūko nesugadinti") padėjau į šoną po kelių puslapių. O "Glesum" siūlau pasidomėti: įdomu ir skaitymas tikrai neprailgs.

Žavi ir knyga. Įdomi tema, kurios lietuvių rašytojai retokai imasi. Tai romanas apie Gintaro kelią ir jo keliautojus. Veiksmas vyksta II-III amžiuje aisčių žemėse. Pasakojama apie vieną iš genčių ir jos gyvenimą: genties vadą Gondą, turtais apsikarsčiusią jo žmoną Seliją, pagrobtąją Gondo sugulovę Glesum. Yra ir daugiau veikėjų: jie labai saviti, ryškūs, įdomūs, skirtingi.

Ir veiksmas įdomus: aisčiai kaunasi, grobia, myli, nekenčia, keliauja, prekiauja gintaru.
Einam, tai stebimės, tai šiaip žioplinėjam, viską, ką atsivežėm, pardavėm, gintarus čia graibstyte graibsto, tik nepaleisk per pigiai, moterys žiūri į mano vyrus, ir yra ko, gražūs, stiprūs, po šarvais nesulindę, raumenys marškinius plėšia, monetos kapšuose žvanga, plaukai sušukuoti ir dailiai surišti, ko nežiūrėsi...
Parašyta gerai. Kalba taupi, konkreti, dialogai, nors jų labai mažai, trumpi ir aiškūs. Rašytojos stilius labai savitas ir įdomus, nors gal kartais per taupus. Ji nesileidžia į didesnius aprašymus, nors kartais ir norėtųsi.

Tačiau trūko kažkokio uff. Pabaiga išskydusi ir neaiški. Kažkaip blėso, blėso ir išblėso. Norėjosi kažko konkretesnio.

Ir man žiauriai priminė "Vikingus". Tai net nežinau, ar ir rašytoja žiūri šį serialą ir iš jo semiasi įkvėpimo, ar tiesiog apie panašų laikmetį ir rašoma panašiai.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 176

Komentarai

  1. Aš, panašiai, suviliota tobulai gražaus viršelio, tik vakar baigiau skaityti. Ir nors prarijau per tris vakarus, ir nors pradžioj aikčiojau, kaip labai patinka, į knygos galą tikrai pasakojimas išblėso... svarsčiau, gal per greitai vietom skaičiau, gal dar kas, bet man ir veikėjų elgesiui pritrūko aiškesnio motyvo, ir šiaip neaišku paliko, kam apie kai kuriuos veikėjus kažką pasakot, kai jie taip lieka galiausiai be pabaigos. Lyg neišbaigta man šita knyga, tai ir neina iki galo nuspręst, patiko ar ne. Bet dizainas ir užmanymas - 10 balų. Kalba irgi.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ar teko skaityti Romualdo Neimanto "Gintaro kelią"? Tiesa, gerokai senesnė, kai dar "Vikingų" nebuvo, ir gal labiau paaugliams, bet irgi apie aisčius, irgi apie gintarą, ir kelionė nuo Baltijos iki Egipto :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.