Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dėl ko aš čia?

Taigi, dėl ko? Aš net nemėgstu dienoraščių...

Skaitau velniškai daug. Pradėjau skaityti nuo ketverių metų: nuo parduotuvių iškabų DUONA, PIENAS, laikraščių antraščių TIESA iki vaikiškų ir ne itin vaikiškų knygų. Iki šiol jaučiu sentimentus vaikiškai literatūrai. Kokiam senų knygų knygynėlyje randu savo vaikystės knygą, nusiperku ir pasidaro šilta, kaip kokios arbatos su medumi išgėrus...

Skaityti nesustoju iki dabar. Skaitau viską: lentynose ir galvoje kaupiasi profesinė literatūra, knygos apie hobius, žinynai, žodynai, grožinė literatūra, aukso fondo knygos, rimtos knygos, lengvi skaitalai, angliškos, rusiškos knygos... Krūvos knygų guli spintoje ir laukia savo eilės. Į atskirą lentyną gula perskaitytosios ir paruoštos mainams. Tik kai kurios knygos nusėda giliau į lentynas, nekeliaus pas naujus šeimininkus ir bus bent paglostomos kažkada vėliau.

Kai ieškau ko nors naujo skaitymui, ypač prieš mainus, paieškau atsiliepimų apie knygą. Ne žmogaus-kompiuterio sugeneruotos anotacijos, o skaitytojo gyvo komentaro. Kad ir subjektyvaus... Taip lengviau išsirinkti skaitinį iš kokio knygomano sąrašo. Ypač jei tai mažiau išreklamuota knyga.

Taigi, ko nepasidalinus ir savosiomis mintimis apie knygas. Pasakyti tikrai turiu ką...

O pradėsiu nuo "Vandens drambliams". Tik tai bus ryt poryt...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...