Taigi, dėl ko? Aš net nemėgstu dienoraščių...
Skaitau velniškai daug. Pradėjau skaityti nuo ketverių metų: nuo parduotuvių iškabų DUONA, PIENAS, laikraščių antraščių TIESA iki vaikiškų ir ne itin vaikiškų knygų. Iki šiol jaučiu sentimentus vaikiškai literatūrai. Kokiam senų knygų knygynėlyje randu savo vaikystės knygą, nusiperku ir pasidaro šilta, kaip kokios arbatos su medumi išgėrus...
Skaityti nesustoju iki dabar. Skaitau viską: lentynose ir galvoje kaupiasi profesinė literatūra, knygos apie hobius, žinynai, žodynai, grožinė literatūra, aukso fondo knygos, rimtos knygos, lengvi skaitalai, angliškos, rusiškos knygos... Krūvos knygų guli spintoje ir laukia savo eilės. Į atskirą lentyną gula perskaitytosios ir paruoštos mainams. Tik kai kurios knygos nusėda giliau į lentynas, nekeliaus pas naujus šeimininkus ir bus bent paglostomos kažkada vėliau.
Kai ieškau ko nors naujo skaitymui, ypač prieš mainus, paieškau atsiliepimų apie knygą. Ne žmogaus-kompiuterio sugeneruotos anotacijos, o skaitytojo gyvo komentaro. Kad ir subjektyvaus... Taip lengviau išsirinkti skaitinį iš kokio knygomano sąrašo. Ypač jei tai mažiau išreklamuota knyga.
Taigi, ko nepasidalinus ir savosiomis mintimis apie knygas. Pasakyti tikrai turiu ką...
O pradėsiu nuo "Vandens drambliams". Tik tai bus ryt poryt...
Skaitau velniškai daug. Pradėjau skaityti nuo ketverių metų: nuo parduotuvių iškabų DUONA, PIENAS, laikraščių antraščių TIESA iki vaikiškų ir ne itin vaikiškų knygų. Iki šiol jaučiu sentimentus vaikiškai literatūrai. Kokiam senų knygų knygynėlyje randu savo vaikystės knygą, nusiperku ir pasidaro šilta, kaip kokios arbatos su medumi išgėrus...
Skaityti nesustoju iki dabar. Skaitau viską: lentynose ir galvoje kaupiasi profesinė literatūra, knygos apie hobius, žinynai, žodynai, grožinė literatūra, aukso fondo knygos, rimtos knygos, lengvi skaitalai, angliškos, rusiškos knygos... Krūvos knygų guli spintoje ir laukia savo eilės. Į atskirą lentyną gula perskaitytosios ir paruoštos mainams. Tik kai kurios knygos nusėda giliau į lentynas, nekeliaus pas naujus šeimininkus ir bus bent paglostomos kažkada vėliau.
Kai ieškau ko nors naujo skaitymui, ypač prieš mainus, paieškau atsiliepimų apie knygą. Ne žmogaus-kompiuterio sugeneruotos anotacijos, o skaitytojo gyvo komentaro. Kad ir subjektyvaus... Taip lengviau išsirinkti skaitinį iš kokio knygomano sąrašo. Ypač jei tai mažiau išreklamuota knyga.
Taigi, ko nepasidalinus ir savosiomis mintimis apie knygas. Pasakyti tikrai turiu ką...
O pradėsiu nuo "Vandens drambliams". Tik tai bus ryt poryt...
Komentarai
Rašyti komentarą