Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Kurt Vonnegut "Galapagai", arba Nedetektyviškas detektyvas


Nemėgstu lyginti skirtingų rašytojų, bet dabar, skaitant "Galapagus", tiesiog mintys pačios lindo į galvą: Vonnegutas priminė ir Harukį Murakamį, ir Sue Townsend, ir galų gale - Agatos Kristi "Dešimt negriukų". Visi mėgiami, visi skirtingi, ir tuo pačiu visi kažkaip čia, romane, sutilpo.

Ir etikečių klijuoti nemėgstu, šiam romanui ir nepriklijuosi. Kaip paaiškinti kokiam "Svajonių romanų" mėgėjui, kas tai per romanas? Ir fantastinis, ir detektyvinis, ir... Skaityti reikia, daug čia nepripasakosi... Knyga vertesnė už tūkstantį blogerio žodžių.

Buvau skaičiusi apie Galapagų salą, jos fauną, teorijas, žinau, kas yra Darvinas. Tiesa, tos enciklopedinės žinios čia beveik nenaudingos, tik padėjo sukurti atmosferą. Nes Vonnegutas siūlo savo teoriją: prasidėjus eiliniam pasauliniam karui, žmonija išnyksta. Tik saujelė turistų, atsidūrę vienoje iš negyvenamų Galapagų salų, tampa naujos žmonių rasės protėviais. 

R. Č. nuotr. 
Būtų jis žinojęs, kad nepraeis nė šimtmetis, ir visi pasaulio žmonės bus kankabonų kraujo, truputį atmiešto fon Kleistų ir Hirogučių krauju! O šį stulbinamą istorijos posūkį labiausiai nulems viena iš dviejų į pradinį "šimtmečio iškylos į gamtą" dalyvių sąrašą įtrauktų nereikšmingų asmenybių. Tai Merė Hepbern. Antroji - jos vyras, atlikęs lemiamą vaidmenį žmonijos raidai tuo, kad, prieš išnykdamas iš pasaulio, užsisakė tą pigią, prastą kajutę žemiau vandens linijos. 
Knyga daugiasluoksnė, intriguojanti. Pasakojimas ne ištisinis - tai apie vieną, tai apie kitą. Bet, nepaisant to, nėra jokio painumo. Ir dar tas nedetektyviškas detektyvas - iš pat pradžių atskleidžiama, kas ir kaip mirs, bet vistiek įdomu skaityti: o vis dėlto kaip? Ir kodėl?

Po absurdu ir juoduoju jumoru rašytojas slepia įvairias tiesas - apie žmoniją, pasaulį, valdžią. Kas kokias sugebės atkapstyti skaitydamas. Ką aš supratau iš šios knygos? - mūsų protas yra mūsų pačių priešas. 

Taigi, dar sykį pasikartosiu: knyga vertesnė už tūkstantį žodžių apie knygą... Skaitykit.

 Mano įvertinimas: 5/5 
      
Leidykla: "Kitos knygos"
Leidimo metai: 2007
Puslapių: 277
Knyga iš: knygyno
Kainavo: 12 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

I. Ilfas ir J. Petrovas "Aukso veršis", arba Pakvaišusi Rusija

"Prisiekiu - tai puiki knyga", - rašo anotacijoje rašytojas ir šios knygos vertėjas Jurgis Gimberis. Ir aš taip pat prisiekiu - puiki knyga. Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo "Aukso veršį" reikėtų įtraukti į mokyklos programas - tai pasaulinio humoro fondo klasika.