Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Khaled Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių", arba Saulė, užtemdyta talibų

Khaleid Hosseini "Tūkstantis saulių skaisčių" - sodrus, tirštas, dramatiškas romanas apie musulmonišką pasaulį.

Čia viskas kaip ir kitose panašiose knygose: despotas vyras, griežtos taisyklės ir įstatymai, moters-tarnaitės vaidmuo, daugpatystė, niekinantis požiūris į moterį, neteisėtą gimimą ne santuokoje, dukters gimimą.

R. Č. nuotr.
- Iš visų dukterų, kurias būčiau galėjusi turėti, kodėl Dievas man davė tokią nedėkingą kaip tu? Aš tiek dėl tavęs prisikentėjau! Kaip tu drįsti! Kaip drįsti mane palikti, tu, mažoji klastūne harami!
Paskui ji įniko šaipytis.
- Kas tu per kvailelė! Įsivaizduoji esanti jam svarbi, pageidaujama jo namuose? Manai, tu jam dukra? Kad jis priims tave pas save? Kai ką tau pasakysiu. Vyro širdis niekinga, pasibjaurėtina, Marjama. Ne tokia kaip tavo motinos įsčios. Ji nekraujuos, nesitemps, kad padarytų tau daugiau vietos. Aš tik viena tave myliu. Aš - viskas, ką tu turi šiame pasaulyje, Marjama, ir kai manęs nebeliks, nieko nebeturėsi. Nieko nebeturėsi. Tu pati būsi visiškas niekas.
Tie motinos pamokymai dukrai - kaip pranašystė arba prakeiksmas. Kaip ir pagrindinėms šios knygos herojoms Marjamai bei Leilai, atėjusioms iš visiškai skirtingų pasaulių ir tapusioms vieno vyro žmonomis. Moteris tokiame pasaulyje gali pasikliauti tik savimi arba kita moterimi.

Tas pasaulis parodytas žiauriai, skaudžiai, vyriškai: su smulkmeniškais mušimo aprašymais, tykštančiu krauju ir panašiai.

Bet labiau stebina ir domina aplinkinis pasaulis. Trys Afganistano dešimtmečiai, nuolat krečiami karų ir sukilimų. Dešimtmetis karo su Sovietų Sąjunga, dešimtmetis tarpusavio Afganistano grupuočių peštynių, dar dešimtmetis neramumų, jau įžengus JAV ir kitos taikos palaikymo misijoms. Nuolatiniai neramumai arabiškose šalyse yra tokie įprasti, kad tarkim aš jų nebepastebiu ar nebekreipiu dėmesio. Susivokiu tik tada, kai vyro bendradarbis siras užsimena, kad automatu išmoko naudotis vos kelerių metų - turbūt anksčiau nei rašyti.

Šokiruoja ir stebina knygoje aprašomi įstatymai. Žinoma, keli dešimtmečiai neramumų ir karų vienodai nelaimių atnešė ir vyrams, ir moteris. Draudžiama mokytis, draudžiama leisti aitvarus, draudžiama melstis viešai, jei nesi musulmonas... Nuolatinės mirtys, sprogimai, pabėgėliai, badas. Tačiau Talibano valdymo metai Afganistane buvo ypač žiaurūs moterims. Nesuvokiami viduramžiški papročiai nustelbia visą logiką ir sveiką nuovoką.

Siūlau pažiūrėti ir filmą "Osama", puikiai atkartojantį knygoje aprašomą laikmetį. Kuomet moterims neleidžiama niekas: mokytis, dirbti, pasirodyti gatvėje vienoms, tik su vyriškos lyties giminaičiu. O našlės, neturinčios vyro namuose, priverstos badauti arba imtis drastiškų priemonių. Filmas - puikus papildymas K. Hosseinio romanui.

Mano įvertinimas: 4/5 

Leidykla: "Jotema"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 2007
Puslapių: 384
Knyga: pasiskolinta
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...