Šios knygos pirmame puslapyje sudėta daug ištraukų iš pagiriamųjų recenzijų, tokių kaip Jack Kerouac ar "Rolling Stone". Pagalvojau, kodėl? Juk paprastai anotacijos, recenzijos dedamos ant galinio knygos viršelio. Paskui paaiškėjo: neva, pirmiausia paskaitykite, kokia gera ir svarbi ši knyga, bei prisiminkite tai kas kartą, kai norėsis ją mesti į kampą (o tai atsitinka kas trečią puslapį)...
Rašytojas buvo priklausomas nuo narkotikų ir, matyt, knygas rašė 'po kaifu'. Taip kad blaiviu protu jis neįmanomas skaityti. Vargu, ar jis pats rašydamas suvokė tai, ką jo kūryboje atkapsto recenzentai.
Knyga buvo parašyta 1959 metais ir yra laikoma bytnikų biblijėle. Ją ir gali skaityti tik koks užkietėjęs bytnikas.
Kadangi stipriausia, ką vartoju, - cigaretės, o 'Beat generation' - tik du žodžiai, o ne gyvenimo būdas, tai su knyga (ar rašytoju) ir nesusikalbėjau.
Nebaigiau šios knygos. Toks įspūdis, kad nesupratau, ką man sako. Žinote, kaip būna - koks užsienietis savo egzotiška kalba bando ką nors paaiškinti kalba, gestais, mimika, o tu nieko nesupranti, nors jo veide, rodos, užrašyta: tu ką, tokia buka, aiškiau juk nebūna!..
Iš esmės viskas, ką girdėjau: bla bla bla bybys, bla bla bla heroinas, bla bla bla perdozavo, bla bla bla dziundzė... Padrikos haliucinacijos. Na, pavyzdžiui:
Morfijus skatina užpakalines smegenis stimuliuojantį priešnuodį, panašų į šizofrenikų medžiagą. (Pastebėjime panašumą tarp abstinencijos sindromo ir yage ar LSD6 svaigulio.) Galutinis narkotikų vartojimo rezultatas - ypač būdingas heroino vartotojams, kurie gauna dideles dozes - yra negrįžtama užpakalinių smegenų depresija ir būsena, labai panaši į nepagydomą šizofreniją: visiškas afektų praradimas, autizmas, kone išnykę cerebraliniai įvykiai.
arba
Dulkėtos tuopos popietės vėjyje virpa kitapus raudonų plytų Plaza de Toros. Medinės kabinos aplink karštą šaltinį... sugriautų sienų griuvėsiai medvilnės medžių giraitėje... milijonas besimasturbuojančių berniukų suolus nuzulino lygiai kaip metalą. Balti tartum marmuras graikų vaikinai šuniškai dulkinasi didelės auksinės šventyklos portike...Pilna krušliavos, žudymo, narkotikų, pūlių, kraujo, išmatų... Tiesiog pradedančiojo narkomano vadovėlis, paremtas asmeniniais išgyvenimais.
Keista, bet kartais tekstas nebūdavo atstumiantis: pasitaikė įdomių metaforų, kartais net ištisos pastraipos skaitomos ir įdomios. Rašytojas moka valdyti žodį, bet siužeto - ne... Tiksliau, čia išvis nėra jokio siužeto. Nemačiau jokios prasmės.
Verčiau siūlau rinktis Irvine Welsh "Trainspotting" ("Traukinių žymėjimą"): sklandžiau parašyta, įdomiau, aiškūs personažai, siužetas.
Nors "Nuogo kąsnio" neperskaičiau iki galo,
mano įvertinimas: 2/5
mano įvertinimas: 2/5
Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 191
Knyga iš: knygyno
Kainavo: 5 Lt
Visiškai sutinku su jūsų nuomone. Kliedesys, o ne knyga.
AtsakytiPanaikintiįrašas 3 metų senumo, bet netyčia radau. pati šitos knygos neskaičiau, bet žadu, nes kažkaip sudomino visa bytnikų karta. o šitos recenzijos rimta nevadinčiau. kiekvienas turi teisę reikšti nuomonę, bet viskas turi būti su saiku ir argumentuota. "'Beat generation' - tik du žodžiai, o ne gyvenimo būdas" iš ko sprendžiant? vien tik iš šios knygos? William Buroughs buvo narkomanas ir aš pilnai tikiu, kad šita knyga be siužeto, bet tas laikais (20 a. vid.) leistos bytnikų knygos, jų skleistas požiūris buvo visiškai šviežias ir prieštaravo krūvai įsisenėjusių visuomenės normų. tai vertė žmones pradėti mąstyti kitaip, persidėlioti tai, kuo prieš tai tikėjo. ir kaip galima visą tą perversmą vadinti tik dviem žodžiais? sakyčiau, per daug sutirštintos spalvos.
AtsakytiPanaikintibet, kaip jau sakiau, kiek žmonių, tiek nuomonių, tik daug daugiau dėmesio vertos tos recenzijos, kuriose nuomonė pateikiama argumentuotai ir pagrįstai.