Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Albert Nobbs / Albertas Nobsas (2011)

Pernai pasirodęs airių filmas "Albertas Nobsas" jau susirinko daugybę apdovanojimų, daugiausiai už vaidybą bei grimą, jis taip pat nominuotas ir trims Oskarams: už grimą bei pagrindinės aktorės ir antrojo plano aktorės darbus. Turiu pripažinti, kad šio filmo aktorinis darbas tikrai įspūdingas, net antraplanių aktorių ar atliekančių tik epizodines roles. 



Pagal airių rašytojo George Moore apsakymą pastatytas filmas (režisierius Rodrigo Garcia) yra apie 19 amžiaus pabaigos Dubliną ir moteris, bandančias išgyventi vyrų valdomoje visuomenėje. O tam reikia pačioms tapti vyrais... Albertas Nobsas - tris dešimtmečius vyro kostiumą dėvinti moteris. 

Viename iš Dublino viešbučių dirbančio liokajaus Alberto Nobso gyvenimas nekrentantis į akis, ramus, monotoniškas, nuobodus, apgailėtinas, - kaip pasakoma filmo pabaigoje. Ir filmas toks pat: ramus, pilkšvas, monotoniškas. Galbūt net per daug monotoniškas ir nuobodus. Šis filmas man patiko, bet puikiai suprantu ir tuos kurie neigiamai atsiliepė apie jį - komentarai apie šį filmą svyruoja arba į vieną pusę, arba į kitą, o pagal komentarų vidurkį šis filmas gana vidutiniškas. Aš ir pati po pusdienio sunkiai atsiminiau detales, bet vis dėl to filmas man patiko. Arba kaip rašoma anketose: daugiau patiko nei nepatiko... 

Juk 19 amžiaus pabaigoje buvo toks gyvenimas: įspraustas į korsetus ir ankštas apykakles, suvaržytas taisyklių ir įstatymų, tuo metu net virtuvės darbininkai vienas į kitą kreipėsi 'jūs': "Pone Nobsai, gal norėtumėte košės?.."

Vieną dieną ponas Nobsas sutinka panašaus likimo moterį. Panašaus ir tuo pačiu visiškai skirtingo likimo. Viena gyvena taip, kaip lemia likimas, o kita pati pasirinko savo gyvenimą ir jį valdo. 

Šias dvi moteris suvaidino Glen Close (Albert Nobbs) ir Janet McTeer (atliko Huberto Page vaidmenį). Abi aktorės nominuotos Oskarams. Labai stipri, įtikinanti vaidyba. Kaip jau minėjau, net antraplanių ar 'trečiaplanių' aktorių darbas mane sužavėjo. Pavyzdžiui, man patiko Antonia Campbell-Hughes (tarnaitė Emma), Pauline Collins (viešbučio šeimininkė ponia Baker), žinoma, gerai savo darbą atlieka ir pagrindinei trijulei priklausanti Mia Wasikowska (tarnaitė Helen) bei Aaron Johnson (darbininkas Joe). 

Man patiko atkurta 19 amžiaus Dublino atmosfera: skersgatviai, mažos krautuvėlės, tarnų kambariai, viešbučiai, aukštuomenės poelgiai, požiūris į tarnus, prasčiokų gyvenimas, šiltinės epidemija... Patiko ir tas atskleistas Alberto Nobso gyvenimas: vienišas ir niūrus, šiek tiek naivus, su svajonėmis, noru gyventi pilnavertį gyvenimą, turėti artimą žmogų, su kuriuo būtų galima dalintis gyvenimu, su užslėpta aistra ir suvokimu, kad, pasirinkus tokį gyvenimą, kelio, deja, atgal nėra. 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.