Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Moneyball / Žmogus, pakeitęs viską (2011)


Kokia nuobodybė tas "Moenyball" (lietuviai išvertė kaip "Žmogus, pakeitęs viską")... Atseit, filmas sukurtas taip, kad pritrauktų net sportu nesidominčius žiūrovus (skaičiau kažkokioje anotacijoje)... Nė velnio. Aš nesidomiu sportu. Ir filmas visiškai nesudomino.

Pernai pasirodęs filmas pastatytas pagal tikrą istoriją: beisbolo klubo "Oakland Athletics" vadybininkas po nesėkmingo sezono bando suburti pajėgią komandą, tačiau komanda skurdi ir geriems sportininkams pirkti pinigų nepakanka. Pasirodo, tam, kad komanda gerai žaistų ir pajėgtų pasipriešinti stipriems bei turtingiems varžovams, nereikia turėti geriausių žaidėjų, tereikia juos tinkamai paskirstyti į pozicijas. Tam  padeda kompiuterinė programa, analizuojanti sportininkų galimybes. Ši istorija buvo aprašyta Michael'io Lewis'o knygoje "Moneyball", šios knygos autorines teises nusipirko "Columbia Pictures".

Pati idėja gal ir įdomi: net sužaloti, pasenę žaidėjai gali rasti tinkamą vietą komandoje (pvz., jei nebegali mėtyti kamuoliuko, gali gaudyti, jei negali greitai bėgti, gali atmušinėti, ir pan.). 


Pažiūrėjot treilerį? Tai va, filmo galit nebežiūrėti - treileryje daugmaž viskas pasakyta. Filmas nuobodus, niūrus, prėskas, net lauktas laimėjimas ir komandos pasiektas rekordas nesuteikia džiaugsmo ir parodytas neįdomiai. Gal kokį kartą rodoma treniruotė aikštėje, kitos "treniruotės" dažniausiai vyksta persirengimo kambariuose, kabinetuose, prie kompiuterio, pasitarimų kambariuose prie stalo, telefonu ir t.t. 




















Sportininkai perkami, parduodami, keičiami - man visada ši prekyba atrodė keista ir įdomi. Maniau, iš arčiau bus galima pamatyti ir susipažinti su ta prekyba gyvais žmonėmis, tačiau kažko ypatinga šiame filme nebuvo atskleista, užstrigo vos keletas epizodų (pvz., dialogas: "Šis sportininkas turi gerus duomenis." "Taip, bet jo mergina negraži, vadinasi, jis nepasitiki savimi - bus prastas žaidėjas.")

Galbūt, tam, kas gerai išmano beisbolą ar sporto užkulisius, šis filmas sudarys kitokią nuomonę nei man.

Tačiau čia juk ne dokumentika, o meninis filmas, deja, meninės vertės šiame filme neįžvelgiu. Kad "praskiestų" sporto epizodus, filmo kūrėjai pridėjo asmeninių pagrindinio veikėjo (kurį vaidina Brad'as Pitt'as) problemų: nesėkmingai pasibaigusią sporto karjerą, iširusią šeimą, paauglę dukrą. Tačiau šie epizodai nelimpa, atrodo skystokai (vaje, tėtis gali prarasti darbą...), o ta paaugliška dukros dainelė tėčiui užpila tik nereikalingo saldumo.

Jau minėjau, kad nemėgstu sporto, tačiau 'sportinius' filmus žiūriu: "The Wrestler", "Million Dollar Baby", "Rocky", "Ali", "A League of Their Own" ir t.t. Jie dažnai būna įdomūs ir patrauklūs: savo aistra, dinamika, prakaitu uždirbtu įvertinimu, sportininkų pasaulyje neretais pakilimais ir nuopoliais. Bet "Moneyball" - beskonis filmas.

Komentarai

  1. labai sutinku. aš ir daug tikėjausi iš filmo, o tokia nuobodybė...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...