Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

William Somerset Maugham "Pyragai ir alus, arba Skeletas spintoje", arba Kai pavadinimas nuvilia

Šią knygą pirkau turbūt tik dėl pavadinimo "Pyragai ir alus, arba Skeletas spintoje", neskaičiau tikriausiai nei anotacijos, nei recenzijų. Pavadinimas suintrigavo - maniau, bus šmaikšti knyga, deja, buvo visiška nuobodybė.

Nei pyragų, nei alaus... Ir tas skeletas spintoje (t.y. šeimos paslaptis) per daug liesas.

Veiksmo nėra - tik daug šnekų. Knygoje rašytojas W.S. Maugham, pirmuoju asmeniu ir suteikęs pasakotojui nemažai autobiografinių bruožų, pasakoja apie rašytoją Edvardą Drifildą - įžymų, pasenusį. Po jo mirties rašoma biografija, iškyla gyvenimo paslaptys. O jos tokios ir tėra: moterys ir skolos. Nieko naujo - tai bemaž visų menininkų palydovės. Visai nevertos šio skambaus knygos pavadinimo. 

Paties E. Drifildo romane lyg ir nėra: tai vieni pasakoja apie jį, tai kiti, tai jis tampa apkalbų objektų sustabarėjusioje britiškoje visuomenėje. 

Pasakotojas, lankydamasis E. Drifildo namuose, apibūdina juos kaip "muziejiškai suplėkusius". Kiek man teko lankytis rašytojų memorialiniuose namuose ar muziejuose, jie visi vienodi, šalti ir nuobodūs. Ir visa ši knyga tokia - nuobodi, be azarto, be veiksmo. Tik mechaniškai vardijami Didžiojo Rašytojo gyvenimo akcentai, kurie praeito amžiaus pradžios visuomenę gal ir šokiravo, bet dabartinė juos priima su žiovuliu. 

R. Č. nuotr.
Edvardas Drifildas tikrai mane mokė važiuoti dviračiu. Tada ir susipažinau su juo. Nežinau, ar jau seniai dviratis buvo išrastas, bet atmenu, kad Kento užkampyje, kur gyvenau, pamatęs žmogų, lekiantį su geležiniais ratais, kiekvienas atsigręždavo ir žiūrėdavo tol, kol šis dingdavo iš akių. Dviratis dar tebebuvo pašaipos objektas pagyvenusiems džentelmenams, kurie sakydavo, kad jiems pakanka ir savų kojų, o pagyvenusios damos, pamačiusios jį atvažiuojant, su siaubu puldavo į šalikelę.
Taigi, visa knyga - tik šnekos. Ir kalba tokia migdanti ir monotoniška. Vakarais neįmanoma skaityti - jau po poros puslapių imdavo miegas ir tekdavo knygą kišti po pagalve. O turėjo būti satyrinis romanas. Deja, britiškas humoras kartais man būna neįkandamas.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Vaga"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1930
Originalo pavadinimas: "Cakes and Ale or: The Skeleton in the Cupboard"
Puslapių: 216
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 6 Lt

Komentarai

  1. Oij, tik nepradek taip kritikuoti Maugham'o. Verciau alaus isgertum, nei jo tiketumeis rimtesnes knygos puslapiuose.
    Kitakart, suviliota knygos pavadinimo, paskaityk anotacija - isvengsi rimtesnes knygos, o ne norimo to metu praversti skaitalo.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.