Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Nors autorė V. E. Schwab rašo ir young adult (YA - jaunų suaugusiųjų), ir vaikiškas knygas, bet šis romanas yra skirtas suaugusiems. Tad bijantiems YA štampo (kaip, pavyzdžiui, man), bijoti nėra ko.

Romanas parašytas tikrai gerai. Man patiko rašytojos stilius, unikalus sukurtas pasaulis, gerai sukurti personažai su savitais charakterio bruožais, istorija ir paslaptinga priešistore, siužetas - gėris prieš blogį - nieko naujo, bet tikrai įdomu.

O įdomiausias dalykas turbūt yra pats pasaulis, man gal kažkuo priminęs "Alisą Stebuklų šalyje", - magiškas daugiasluoksnis Londonas. 
Kelas užmerkė akis. Jis nežinojo, kas ir kaip gavo akmenį, bet suprato jų baimes. Atsiminus jį Holando rankose - ir nuo minties, jei jis atsirastų pas Atosą ar Astridą - vartėsi skrandis. Jo paties oda dūzgė nuo šio talismano, troško jo, ir tai jį gąsdino labiau už viską. Būtent nuo tokios magijos krito Juodasis Londonas. Koks siaubas užplūs likusius Londonus? Bado iškamuotą Baltąjį, klestintį Raudonąjį ar bejėgį Pilkąjį?
Ne, akmuo turi būti sunaikintas. 
(Vertimas mano)
Tie paraleliniai Londonai turi savo karalius, gyvenimo būdą, vienuose magija klesti, kituose yra pamiršta. Tarp tų pasaulių keliauti gali tik ypatingieji antariai, kurių telikę du. Vienas iš jų - Kelas, pagrindinis romano veikėjas, Raudonojo Londono pasiuntinys. Pilkajame Londone jis susitinka jauną kišenvagę Lailą. Tarp jų lyg ir užsimezga šioks toks lengvas romantinis ryšys, bet nėra jokio saldumo, knygos seilėtekiai negadina, meilė ir romantika nėra pagrindinis knygos akcentas. 

Akcentas - magija ir nuotykiai, kurie kyla dėl kraujotroškų karalių ir paslaptingo juodojo akmens. Tai - juodosios magijos liekana, prarastojo Juodojo Londono artefaktas, kurį reikia sunaikinti, kad jis neatneštų pražūties ir kitiems paraleliniams pasauliams.

Mane ši knyga žiauriai įtraukė, nesinorėjo imtis kitų knygų, kurių paprastai skaitau po kelias vienu metu. Toks tikras page turner'is. Vienintelis minusas - tai trilogija, dvi dalys dar net neparašytos ir jų teks laukti. Skaitysiu tikrai. Norėčiau ir ekranizaciją kada nors pamatyti, ir, manau, kada nors taip ir atsitiks. Tai turėtų būti vizualiai labai gražus filmas.

Knygą pirmiausia siūlau Lietuvos leidykloms - nežinau, kiek Lietuvoje yra fantazy stiliaus gerbėjų, bte šitą knygą verta leisti.

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Titan Books"    
Leidimo (ir originalo) metai: 2015
Puslapių: 400
Originalo pavadinimas: "A Darker Shade of Magic"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...