Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ai, ir vėl KVN... Ir "Deep Purple"

Šiaip noriu pasidalinti nuoroda. Vakar buvo bloga nuotaika, tai smegenis praploviau mylimu humoru - KVN. Peržiūrėjau daug, bet šis vaizdelis geriausias, žiūrėtas jau ne kartą.  Šios dvi susijungusios komandos - abchazų ir osetinų - vienas geriausių KVN istorijoje nutikusių dalykų (mano subjektyvia nuomone). Viena komanda puikiai dainuoja, kita - šiaip šauni. Patinka jų humoras ir balsai - vienoje komandoje daugiau gerų balsų nei visoje Lietuvos estradoje. Dar patinka, kad jie mėgaujasi ir žaidžia scenoje. O labiausiai patinka, kad jie visada pabrėžia savo tautybę. Mes iš kalnų Kaukazo, - jie pabrėžia. Vienas geriausių KVN pasirodymų - 2009 metų Jūrmalos vasaros festivalyje. Ypač paskutinioji dalis - "Deep Purple" parodija. 


O čia tikrieji "Deep Purple". Irgi šiaip - pozityvo pasisėmimui.



Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".