2012 m. rugsėjo 24 d., pirmadienis

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Priminsiu: čia ne recenzija. Jei tai būtų recenzija, iškapstyčiau daug ką, tačiau tai subjektyvi skaitytojos nuomonė-apžvalga. Knyga man svarbi tiek, kiek emocijų sukelia. Jei ji nieko nesukelia, nieko ir nebandau atrasti.

Knyga man nepatiko. Pasirodė, sakyčiau, lėkšta istorija. Paviršutiniška. Pilna tuštybės. Taip, suprantu, kad autorius apie tai ir pasakojo: apie tuštybės užvaldytus žmones. O vis dėlto...

Pirmiausia erzino pasakojimo būdas: pirmuoju asmeniu, kažkoks toje pagrindinėje istorijoje pašalinis žmogus, atsitiktinai pakliuvęs, iš šalies stebi visus įvykius ir nieko doro nepasako. Ir dar - taip nemėgstu to "mielas skaitytojau" stiliaus. Neva pasakoja kažkoks prašalaitis man šią istoriją akis į akį. "Palaukite, paaiškinsiu, kad nesusidarytumėte blogos nuomonės"... Nereikia, nepasakokite, noriu pati susidaryti savo nuomonę. Gerą ar blogą, mano reikalas.

Pati istorija, na, jau tokia paprasta. Ir atskleista ne ypač sklandžiai.

Trumpai: tai istorija apie žmogų, siekiantį, bet nepasiekiantį savo svajonės.


R. Č. nuotr.
Nusprendžiau jį užkalbinti. Panelė Beiker minėjo jį šiandien per pietus, ir nuo to pradėjęs kalbą būčiau galėjęs susipažinti. Bet neužkalbinau, nes staiga iš jo judesių supratau, kad žmogus nori pabūti vienas - jis kažkaip keistai ištiesė rankastamsaus vandens link, ir, norstoli buvau, būčiau galėjęs prisiekti, kad jis visas virpa. Nenoromis pasekiau jo žvilgsnį, bet nieko nepamačiau, tik kažkur toli spingsėjo mažytė žalia švieselė, matyt, signalinis žiburys ant uosto ribos. Kai vėl pažvelgiau ten, kur stovėjo Getsbis, jo nebebuvo - aš likau vienas neramioje tamsoje.
Charakteriai atskleisti ne iki galo. Koją kiša pasakotojas, žinantis ne tiek ir daug ir stebintis viską iš šalies. Pats pasakotojas kažkoks anemiškas. 

Kiti charakteriai gana aiškūs: valdingas Tomas, tuštutė Deizė, sausoka panelė Beiker. Tik tas Getsbis... Visai jis ne didysis, visai menkas. Ir svajonės jo menkos. Suprantu autoriaus ironiją, bet kažkoks jis romane lyg išblukęs, niekas nieko konkretaus apie jį nežino, pats jis nepasakoja, iš aprašymų beveik neįmanoma suprasti, kas tai per tipas. 

Laukiu ekranizacijos, kuri pasirodys šiemet. 


Tiesą pasakius, ir skaičiau šią knygą vien dėl to - kad iš anksto būčiau susipažinusi su istorija. Filmo anonsas pasirodė, kaip čia pasakius, efektingesnis nei knyga. Laukiu filmo, kur už mane kažkas jau bus viską sukramtęs, sudėliojęs reikiamus akcentus ir patiekęs ant lėkštutės. 

 Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2005
Puslapių: 176
Originalo metai: 1925
Originalo pavadinimas: "The Great Gatsby"
Knyga: iš bibliotekos
Kainavo: 0 Lt

10 komentarų:

  1. Man irgi nepatiko, visiškai... kažkokia paviršutiniška ir nuobodi knyga, nesuprantu ko ją daug kas taip aukština...

    AtsakytiPanaikinti
  2. man irgi nesuprantama, už ką ši knyga pelnė tiek liaupsių ir literatūrinių analizių. jei būčiau tų metų amerikos leidėja, šis "perliukas" mano leidykloje būtų likęs nepastebėtas ir greičiausiai būtų keliavęs į šiukšlinę arba pasaldintas, įvilktas į rožinius, minkštus, pigius viršelius ir paleistas kaip saldus romanas namų šeimininkėms.

    AtsakytiPanaikinti
  3. O valio, pagaliau žmonės pradeda sakyti ką mano! Nes jau kurį laiką negaliu patikėti tuo, kad negi visiems patinka tos visuotinai pripažintos knygos. Nesitiki ir tiek. Man Getsbis irgi nelabai :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Negi tikrai taip blogai?.. Net sudominai - reikės paieškoti bibliotekoj :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kuomet skaitome ka matome, o tik ka mato - supranta, tuomet ir snipstas gaunasi.
    Manau, jog esi dar jauna, mazai skaitymo (skaitymo turiu omenyje ne tuomet, kuomet skaitai, taciau ir analizuoji, delioji, etc.) patirties sukaupusi, todel patarciau palaukti bent penketa metu ir knyga atversti vel. Tuomet, viliuosi, pamatysi uzsleptus knygos klodus, del kuriu ji ir vadinama viena is tu, Didziuju.

    AtsakytiPanaikinti
  6. tie "užslėpti" klodai gan dažnai būna kolektyvinės autoritetų vertintojų fantazijos vaisius :D

    AtsakytiPanaikinti
  7. perskaičiau ir aš tą knygą. nž gal dar gerai tų "užslėptų" klodų nesupratau :) bet perskaičiusi knygą pagalvojau laukiu filmo, nes kiek mačiau iš filmo anonso tai įspūdingiau atrodė.

    AtsakytiPanaikinti
  8. kai aš perskaičiau seniai šitą knygą ir panašiai atsiliepiau - plokščia istorija ir kažkaip neišbaigta. Tačiau pateiktas miesčioniškumo ir tuštybės skonis liko, knyga įstrigo ilgam. Manau, kad jums kaip ir man gali atsitikti - po 10 metų rekomenduosite šią knygą kitiems, nes jos įtakos nepamiršite.

    AtsakytiPanaikinti
  9. o man ši knyga tikrai puiki ir verta visų liaupsių:)

    AtsakytiPanaikinti
  10. Tai bent viną "užslėptą klodą" įvardinkit. Skaičiau du kartus su 10 metų pertrauka. Ir filmą žiūrėjau. Neatradau nieko "didingo". Kam taip liaupsinti tuštybę?

    AtsakytiPanaikinti