Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mary Wesley "Ramunių pievelė", arba Britiškas svingerių sambūris

Britų rašytojos Mary Wesley romanas "Ramunių pievelė" mane patraukė savo anotacija. Prieškarinis laikotarpis Anglijoje, neramus, pilnas nuojautų ir baimių, bei ramybės ieškojimas jaukiuose prisiminimuose. Jau kelios knygos mane suviliojo šiuo laikmečiu, bet suviliojo - ir nuvylė.

Siužetas nėra prastas. Knyga sulaukė daug leidimų Anglijoje, pagal jį sukurtas serialas. Visiškai tai suprantu: įdomus prieškarinis laikotarpis, II pasaulinis karas, daug veikėjų, daug skirtingų likimų.

Pagal siužetą kas vasarą giminaičiai susirinkdavo tetos namuose pakrantėje nedideliame miestelyje: pajūris, ramunių pievelė, jaunystė, žaidimai. Artėjantis karas viską keičia: ir kasmetinius susitikimus, ir santykius, ir likimus.
R. Č. nuotr.
Jiedu sėdėjo atsirėmę nugaromis į medį ir klausėsi į uolas teliūškuojančių bangų.
- Dabar potvynis, - tarė Sofi.
- Dabar karas.
- Aš bijau, o tu?
- Taip, labai.
- Labiau nei per siaubo lenktynes?
- Daug, daug labiau. Čia ne žaidimas.
- Kodėl?
- Kad žinotum, koks tai triukšmas, smarvė, kiek purvo!
Siužetą reikia atsikapstyti po nuobodžiu ir neįdomiu tekstu. Rašytojos pasirinktas stilius - štai kas kiša koją. Romanas sudarytas beveik vien iš dialogų. Ir kol atkapstai esmę po tais dažnai bereikšmiais, nereikalingais, neįdomiais pokalbiais, dingsta visas grožis. Tie dialogai siaubingai vargino. 

Kartais iš niekur atsiranda koks naujas veikėjas. Neaišku iš kur, neaišku kas toks, koks jo tikslas. Tokių kaip charakterių čia nėra, jie neišvystyti, visų veikėjų tarpusavio santykiai gana paviršutiniški.

Nors gana įdomu suvesti galus ir pažiūrėti, kas kam nutiko. Tačiau visas pasakojimas gana paviršutiniškas. Ir labai daug sekso nuotykių: lyg koks mažytis amerikietiškas serialas, kur visi su visais miega. Bandžiau skaičiuoti, kiek moterų pamylėjo vienas veikėjas. Neužteko vienos rankos pirštų. Nelabai tikroviška, turint omenyje, kad visos moterys - vieno pažįstamų rato narės. 

Ir taip visi veikėjai: rašytojai ne tiek svarbu, kas ką jaučia, o kas su kuo miega. Kažkoks britiškas svingerių sambūris...

Taip pat vargino chronologinis šokčiojimas į dabartį - visa draugija važiuoja į vieno iš veikėjų laidotuves. Visi seni ir su kartėliu bei nostalgija prisimena senus laikus. Iš esmės reikalingas bene tik paskutinis skyrius apie dabartį - ir bemaž viskas būtų aišku.

Netikroviška, neįdomu, nuobodu, paviršutiniška. Gaila laiko.

Mano vertinimas: 2/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 351
Originalo metai: 1984
Originalo pavadinimas: "The Camomile Lawn"
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

I. Ilfas ir J. Petrovas "Aukso veršis", arba Pakvaišusi Rusija

"Prisiekiu - tai puiki knyga", - rašo anotacijoje rašytojas ir šios knygos vertėjas Jurgis Gimberis. Ir aš taip pat prisiekiu - puiki knyga. Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo "Aukso veršį" reikėtų įtraukti į mokyklos programas - tai pasaulinio humoro fondo klasika.