Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jon Krakauer "Į laukinį pasaulį", arba Kur nuveda svajonės

1992 metais Aliaskoje apleistame autobuse buvo rastas mirusio jaunuolio kūnas. Paaiškėjo, kad tai - Chrisas McCandlessas, jau dvejus metus laikytas dingusiu be žinios. Iš pasiturinčios šeimos kilęs jaunuolis, baigęs koledžą, sudegino savo asmens dokumentus, pinigus ir dvejus metus klajojo po Ameriką, kol savo kelionę baigė Aliaskoje miręs iš bado. Štai tokį įvykį, jo priežastis ir pasekmes bando aprašyti žinomas keliautojas ir žurnalistas Jonas Krakaueris.

Šis įvykis apie Aliaskoje mirusį jaunuolį tuo metu sukėlė daug diskusijų ir ažiotažo Amerikoje. Jonas Krakaueris iš pradžių šį įvykį aprašė laikraštyje, kur dirbo reporteriu, o po to ėmėsi jo išsamiau, atliko tyrimą ir išleido šią knygą "Į laukinį pasaulį", ilgai nesitraukusią iš bestselerių sąrašų.

Pagal šią knygą 2007 metasi buvo sukurtas filmas:


Tiesą sakant, pirmiausia mačiau filmą. Sukrėtė, sujaudino, sukėlė daug minčių. Spjovusio į įprastą gyvenimą Chriso McCandlesso likimas abejingų nepalieka: vieni jį smerkia, kiti garbina. Aš - per vidurį, vienoms jo mintims pritariu, kitoms - nelabai. Tačiau pamąstyti, išgirdus šią istoriją, yra apie ką.

Taigi, buvau mačiusi filmą, bet dar pasiėmiau ir knygą. Ir knyga man paliko menkesnį įspūdį. Turbūt dėl to, kad pirmiausia iš filmo buvo žinoma įvykių eiga ir esminiai dalykai. Antra, filmas - meninis, nors ir paremtas tikrais įvykiais, o knyga - publicistinė. Ir tas dokumentinis sausumas jaučiamas visoje knygoje, nepaisant to, kad rašytojas bemaž susitapatina su Chrisu McCandlessu, aprašo gyvus, savo paties patirtus nuotykius ir t.t.
R. Č. nuotr.
Kai esi jaunas, labai paprasta manyti, kad nusipelnai visko, ko užsinori, ir jei ko nors labai smarkiai įsigeidi, Dievo valia gali tai turėti. Kai tą balandį nusprendžiau keliauti į Aliaską, aš, kaip ir Chrisas McCandlessas, buvau neapsiplunksnavęs jaunuolis, kuris aistrą klaidingai suprato kaip įžvalgą ir elgėsi vadovaudamasis neaiškia, spragų išvarpyta logika. Aš maniau, kai užkopsiu į Velnio nykštį, išsispręs visos mano gyvenimo problemos. Žinoma, galiausiai paaiškėjo, kad šis įvykis beveik nieko nepakeitė. Tačiau pradėjau suprasti, kad kalnai nelabai palankiai žvelgia į mūsų svajones.
Filmas ir knyga - labai skirtingi. Filmas - gyvesnis, jautresnis, labiau pribloškiantis. Knyga - išsamesnė, platesnė. Žurnalistas aprašo ne tik C. McCandlesso gyvenimą, bet ir, kaip minėjau, savąjį, taip pat pamini platesnį kontekstą: aprašo žymiausius Amerikos keliautojus, ekstremalus, pabėgėlius iš įprastos visuomenės. Taip pat kalbina C. McCandlessą sutikusius žmones, apžvelgia jų likimus, aprašo šeimą, tėvus, šio savanoriško atsiskyrėlio priešistorę.

Siūlau susipažinti su šia istorija ir pamąstyti apie vadinamąją "normalią" visuomenę ir apie tai, ar visada reikia sekti paskui savo svajones. Jei turite laiko ir noro, siūlau rinktis abu: ir filmą, ir knygą.

 Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2012
Originalo metai: 1996
Originalo pavadinimas: "Into the Wild"
Puslapių: 220
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: apie 20 Lt

Komentarai

  1. Šiaip tai knyga ne publicistinė, o grožinės literatūros kūrinys.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. greičiausiai painiojat filmą su knygą: filmas, taip, meninis, knyga - publicistika, žurnalistiniai tyrimai ir pan.

      Panaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...