Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Tim Parks "Europa", arba Verkšlenimai

Visai tuščia ir galvoje, ir širdyje po šios knygos: Timo Parkso romano "Europa".

Romanas paženklintas "Orientyru" - "Baltų lankų" leidžiamos šiuolaikinės literatūros serijos ženklu. Tą ir suteikia: tipišką, šiuolaikišką tekstą, sąmonės srautą, dialogų nebuvimą, ilgus sakinius. Bet čia tik išorė. Na, o turinys, taip pat kaip ir daugelio šiuolaikinių romanų, - ganėtinai paviršutiniškas, be gylio. Ir mane privertė mąstyti tik apie vieną: ar turi išliekamąją vertę šiuolaikinis menas, nesvarbu, kas tai būtų, - "Vamzdis" Vilniuje šalia Neries ar 350 puslapių grafomaniškas romanas? Ir kiek laiko reikia, kad tokie kūriniai pasimirštų?

Pagal siužetą, Italijos universiteto dėstytojų grupė su studentais vyksta į Europos širdį, į Strasbūrą, įteikti peticijos. Dėstytojai - visas tautų katilas. Britas, graikė, velsietis-indas, vokietis, prancūzė... Pasakoja britas dėstytojas, nekenčiantis nei turistinių autobusų, nei savo darbo, nei kolegų. Jį slegia skyrybos su žmona, bręstanti duktė ir skausmingai pasibaigęs romanas su Ja, važiuojančia tame pačiame autobuse.

Knygos idėja gana aiški: buvimas ne ten, kur reikia, ne tuo, kuo reikia. Nėrimasis iš kailio norint pritapti.
Aš pasakiau - staiga užplūdus nejaukumui ir intymumui, kurie atsiranda užsidarius lifto durims, norėjau paaiškinti, kodėl nebejaučiu entuziazmo dirbti tai, ką dirbu jau daug metų ir kam ji buvo paskirta tik dabar ir jautėsi užsidegusi - aš pasakiau, kad universitetas, o iš tiesų visas Milano miestas man atrodo tarsi savotiški spąstai, kažkoks užkeikimas ir kad, maža to, nuolat jaučiu, jog kažkur yra kita vieta, skirta man, o galbūt netgi visas gyvenimas, skirtas man, kitoks likimas.
Visgi, išpasakota idėja nuobodžiai. Knygos ritmas, šiuolaikiški, ilgi sakiniai, migdė. O ši savybė sustiprėja dar labiau, kai turinyje nerandi nieko sava ir nevyksta beveik nieko. Tik verkšlenimai, savo gyvenimo apmąstymai tualete, viešbučio lovoje, prie restorano stalo.

Pagrindinis herojus nesukėlė nei susižavėjimo, nei gailesčio. Subobėjęs vyras, nuolat inkščiantis, verkšlenantis, besigailintis savęs.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2011
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "Europa"
Puslapių: 359
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 10 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.