Visai tuščia ir galvoje, ir širdyje po šios knygos: Timo Parkso romano "Europa".
Pagal siužetą, Italijos universiteto dėstytojų grupė su studentais vyksta į Europos širdį, į Strasbūrą, įteikti peticijos. Dėstytojai - visas tautų katilas. Britas, graikė, velsietis-indas, vokietis, prancūzė... Pasakoja britas dėstytojas, nekenčiantis nei turistinių autobusų, nei savo darbo, nei kolegų. Jį slegia skyrybos su žmona, bręstanti duktė ir skausmingai pasibaigęs romanas su Ja, važiuojančia tame pačiame autobuse.
Knygos idėja gana aiški: buvimas ne ten, kur reikia, ne tuo, kuo reikia. Nėrimasis iš kailio norint pritapti.
Aš pasakiau - staiga užplūdus nejaukumui ir intymumui, kurie atsiranda užsidarius lifto durims, norėjau paaiškinti, kodėl nebejaučiu entuziazmo dirbti tai, ką dirbu jau daug metų ir kam ji buvo paskirta tik dabar ir jautėsi užsidegusi - aš pasakiau, kad universitetas, o iš tiesų visas Milano miestas man atrodo tarsi savotiški spąstai, kažkoks užkeikimas ir kad, maža to, nuolat jaučiu, jog kažkur yra kita vieta, skirta man, o galbūt netgi visas gyvenimas, skirtas man, kitoks likimas.
Visgi, išpasakota idėja nuobodžiai. Knygos ritmas, šiuolaikiški, ilgi sakiniai, migdė. O ši savybė sustiprėja dar labiau, kai turinyje nerandi nieko sava ir nevyksta beveik nieko. Tik verkšlenimai, savo gyvenimo apmąstymai tualete, viešbučio lovoje, prie restorano stalo.
Pagrindinis herojus nesukėlė nei susižavėjimo, nei gailesčio. Subobėjęs vyras, nuolat inkščiantis, verkšlenantis, besigailintis savęs.
Mano vertinimas: 3/5
Leidykla: "Baltos lankos"
Leidimo metai: 2011
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "Europa"
Puslapių: 359
Knyga: iš internetinio knygyno
Kainavo: 10 Lt
Komentarai
Rašyti komentarą