Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Lauren Weisberger "Ir velnias dėvi Prada", arba Tuštybių mugė

Lauren Weisberger romanas "Ir velnias dėvi Prada" bei pagal šią knygą pastatytas filmas atskleidė madų žurnalo užkulisius: arogancija, neapykanta, pavydu paremtą gyvenimą, pilną pinigų švaistymo, vardinių drabužių ir tuštybės.

Knygos herojė Andrėja netikėtai gauna darbą viename iš didžiausių ir geriausių mados žurnalų: žurnalo vyr. redaktorės, mados ikonos, asistentės vietą. Rodos, tai darbas, apie kurį svajoja beveik visos merginos.

Pasirodo, kad tai sekinantis, vergiškas darbas, despotė redaktorė paprasčiausiai supainiojusi asistentės ir tarnaitės sąvokas. Ir tas "svajonių darbas" tėra skalbinių nešiojimas į valyklą, šunyčių skiepijimas, maisto ir kavos nešiojimas ir t.t. Ir savo siaubūnė redaktorė nepakenčiamu būdu, arogancija, pykčiu, nenuspėjama nuotaikų ir minčių kaita valdo šį žurnalą ir visą jo kolektyvą. Beje, manoma, kad šios redaktorės prototipas - žurnalo "Vogue" redaktorė Anna Wintour.
Argi ketverius metus aš mokiausi kurti diagramas ir analizuoti knygas, pjeses, apsakymus ir eilėraščius tam, kad dabar glostyčiau mažulyti baltapūkį buldogą ir nesuknežinčiau kažkieno velniškai brangios mašinos? Tai bent gyvenimėlis. Apie tokį tik ir svajojau.
Charakteriai šioje knygoje vienpusiški, nesimainantys, kartais - tik užuomazgos. Labai ryškus "karalienės", apie kurią sukasi visas veiksmas, - žurnalo redaktorės personažas. 

Veiksmas gana vienodas: pagrindinė veikėja Andrėja vis bėga, verčiasi per galvą, kankinasi, prakaituoja, piktinasi, nekenčia... Atrodo, veiksmo ir jausmų daug, tačiau didelių kilimų ar kritimų nėra, ir veiksmas per visą knygą eina bemaž viena linija ir pasakojamas gana monotoniškai. Sukrėtimų šioje knygoje nėra, tik pabaigoje dribteli holivudiško lengvumo minčiukė, kad reikėtų gyventi savąjį gyvenimą, o ne kažkieno kito.

Beje, man pasirodė, kad filmas lengvesnis, šmaikštesnis, nuoseklesnis nei knyga.


Knyga - lengvo pobūdžio, pramoginė, atostoginė. Gana smagu paskaityti, bet į jokias menines aukštumas ši knyga nepretenduoja.

 Mano vertinimas: 3/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2006
Originalo metai: 2003
Originalo pavadinimas: "The Devil wears Prada"
Puslapių: 510
Knyga: iš skaityklės
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...