Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jim Caroll "Krepšininko dienoraščiai", arba O prie ko čia krepšinis?..

Jim'o Caroll'o "Krepšininko dienoraščių" anotaciją skaityti įdomiau nei pačią knygą. Tai dar vienas underground'o literatūros pavyzdys - šalia W. S. Burroughs'o, R. Brautigan'o ir t.t. Faktas, kad tokia knyga buvo išleista, yra svarbesnis už pačią knygą.

Jim'as Caroll'is 1978 metais išleido savo paties - Niujorko paauglio - 7 dešimtmetyje rašytus dienoraščius.

Trylikametis paauglys rūko, geria, vemia, krušasi... Skaitydama galvojau: o prie ko čia tas krepšinis?..
- Oho, turit žolytės! Nerūkiau nuo pat armijos. Ir už kiek stumdot? 
Jo žodžiai išsyk nusodina šituos rėksnius į vietą. Jie paklausia bičo, ar armijoj jis buvo labai priklausomas nuo žolės. 
- Priklausomas?! - nusižvengia bičas. - Kaip, po velnių, priklausomas nuo žolės? 
Ištiesiau bičui suktinukę... už dyką, savaime suprantama. Jis padėkojo ir čia pat prisidegė. Įtraukėm su juo po porą dūmų ir mus užvežė. "Oho, tėvai, smagi žolytė, apsišikt galima, tik pažiūrėk į to pydero, kuris čia atsivelka, nosį." Žvilgtelėjau į tipą, apie kurį jis kalbėjo, ir užsikaifavau kartu su naujuoju draugužiu "narkomanu". Kiti šmikiai nieko juokinga čia nematė, bet mus vežė ir pasaulis aplink tiesiog tryško linksmumu. 
Knyga parašyta paaugliškos kalbos maniera: su žargonu, keiksmažodžiais, svetimybėmis ir t.t. Nuo tokios kalbos pavargsti jau po dvidešimto puslapio.

Normalaus siužeto nėra, viskas tas pats per tą patį: narkotikai, išgėrinėjimai, krušliava, muštynės, bėgimas nuo policininkų. Ir vėl viskas nuo pradžių... Nusprendusi, kad knyga manęs niekur neveda, nusprendžiau nebeskaityti.

Yra ir filmas:


Vargu ar žiūrėsiu.

Mano įvertinimas: 1/5 

Leidykla: "Kitos knygos"
Leidimo metai: 2010
Originalo metai: 1978
Puslapių: 248
Knyga: iš skaityklės
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.