Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Alexander McCall Smith "Škotijos gatvė 44", arba Skystas vandenėlis

Kažin, ar verta leisti tokias knygas... Alexanderio McCall Smitho romanas "Škotijos gatvė 44" nuvylė stereotipiniais personažais ir visiškai lėkštu veiksmu.

Nors romanas ir turi įdomią priešistorę - pasiskundęs, kad nebeliko dalimis laikraščiuose spausdinamo tęstinio romano žanro, rašytojas A. McCall Smith pats sulaukė tokio pasiūlymo. Tad visas šis romanas pasirodė laikraštyje "Scotsman" - kasdien po skyrelį. Apie sunkumus kuriant tokio tipo romaną, rašytojas pats rašo pratarmėje.

Sunkiausia tai, kad nebegalima atiduoto ir išspausdinto skyriaus taisyti. Manau, jei tokia galimybė būtų rašytojui duota, būtų buvę šiek tiek geriau. Dar kišo koją turbūt ir tai, kad rašytojas turbūt nematė visos knygos bendro vaizdo - ji į galvą ir ant popieriaus sugulė tais varganais skyreliais.

Veiksmas šiame romane vangus, siužetas - banalus. Vietomis bandyta papokštauti, vietomis - sutirštinti spalvas, vietomis - įpinti intrigą. 
Nusigręžę nuo Faifo, jiedu nusiropštė pavojingais Didžkės Lu laipteliais. Ronis ir Pitas jau sėdėjo kavinėje prie įprasto stalelio. Metjus pristatė Petė draugams. 
- Ši mergina ką tik padarė didžiulį atradimą, - paskelbė jis. - Galerijoje kabo labai vertingas paveikslas. Aš jo nepastebėjau. Būčiau jį pardavęs už šimtą penkiasdešimt svarų, o jis vertas... - Metjus pasisuko į Petę, - dešimties tūkstančių? 
- Gal kokių keturiasdešimties. 
Ronis sušvilpė. 
- Keturiasdešimt gabalų!
Bet, visa knyga - irklavimas vandenyje šakėmis. Niekas niekur neveda... Reikalas tas, kad romaną reikėtų skaityti dalimis laikraštyje su rytinės arbatos puodeliu - taip, kaip ir buvo sumanyta iš pat pradžių. Bet nemanau, kad šis kūrinys mane būtų užkabinęs, jei būčiau jį radusi laikraščio puslapiuose.

Personažai superstabilūs - niekas nieko neišmoksta, niekas netobulėja ir nesikeičia. Personažai stereotipiniai, matyti ir girdėti daugelyje knygų ar filmų. Vietos gyvenime nerandanti mergina, nesurandanti jos ir knygos pabaigoje. Vangus, neapsisprendęs, tėčio išlaikomas verslininkėlis, niekaip tvirtybės neįgaunantis per visą romaną. Savimyla seksuoliukas, nieko nepasimokantis iki pat pabaigos. Ir dar kažkas, ir dar kažkas...

Nors romanas turėjo šiokių tokių pretenzijų - atgaivinti tęstinio romano žanrą, bet kažin, ar verta dėl tokių niekų gadinti popierių.

 Mano vertinimas: 1/5 

Leidykla: "Alma litera"
Leidimo metai: 2007
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas: "44 Scotland Street"
Puslapių: 392
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Skaityklė

Štai ką gavau, prieš keletą dienų išpakavusi siuntinį. Maniau, kad turiu šiokį tokį knygų fetišą (na, žinot, ką rašo daugelis knygininkų: susirangiau fotely, užsiplikiau arbačikės, pasiėmiau knygą...) Bet galų gale pribrendau elektroninei skaityklei ir dabar (net bijau prisipažinti) skaityklę rankose laikyti bene maloniau nei knygą. Popierinių knygų iš namų ji tikrai neišstums, bet tikrai džiaugiuosi šiuo daikčiuku.  "Sony PRS-T1" modelį užsisakiau iš e-Bay'aus. Su greituoju siuntimu iš JAV man skaityklė kainavo pigiau nei Lietuvoje. Ir atkeliavo greit - per nepilną savaitę. Skaityklėje galima peržiūrėti nuotraukas (jpg ir kitais failais), galima klausytis audioknygų, knygas galima skaityti PDF, TXT ir kitais failais, užsisakyti ir skaityti periodinę literatūrą, naršyti internete, yra 'handwriting' programa: galima pabraukti žodžius, pasižymėti pastraipas, piešti ir t.t. Skaitant knygą galima pakeisti šriftą, padidinti/pamažinti raides ir t.t. Kas...