Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ruta Sepetys "Nelengvu keliu", arba Viešnamio užkulisiai

Visai neblogas skaitinys, tas Rūtos Šepetys romanas "Nelengvu keliu".

Kokios nors premijos ši knyga negaus, filmas irgi vargu ar bus sukurtas pagal šią istoriją. Tačiau šioje knygoje viskas aišku, suprantama ir su cinkeliu.

Vertingiausia, ką turi šis romanas, - šeštojo dešimtmečio ir Naujojo Orleano atmosfera. Šarmingas laikmetis su visais reikiamais americana akcentais: motociklais, siaurais džinsais, pirštinaitėmis, limuzinais, muzika... O dar egzotiškojo Naujojo Orleano raudonųjų žibintų kvartalai: margaspalvė publika su įvairiausiais personažais. Viešnamio madame, spalvingos prostitučių asmenybės, gangsteriai ir plėšikėliai, vudu kerėtojos ir t.t.

Rašytoja rėmėsi tikrais istoriniais faktais, rašydama apie Naujojo Orleano viešnamius. Ją įkvėpė Christine Wiltz knyga "Paskutinė viešnamio šeiminbinkė: Naujojo Orleano nusikalstamo pasaulio gyvenimas". Ir tas gyvenimas tikrai spalvingas.
Atsilošiau ir šiek tiek atleidau vairą, pro miglą žiūrėdama į žibintų apšviestą pilką kelią. Man skaudėjo pirštus. Automobilyje buvo tamsu, tik žibėjo radijo imtuvo skalė - vietinė stotis transliavo Henką Viljamsą. Apie ką aš galvojau? O jeigu kas nors mane matė? Aš šokau į akis Šarlotės dėdei, įžūliai įrodinėdama, kad jis meluoja. Pabudo mano orumas. Orumas paėmė viršų, kai jis pažvelgė į mane kaip į šiukšlę. Na, o jeigu jis grįžo ir viską papasakojo Evandželinai, ir Evandželina jį nuramino: "Et, nesijaudink, juk ji tiesiog prostitutės duktė", ir tuomet jis viską išklos poniai Lokvel, o ponia Lokvel išklos Šarlotei? 
Aš nekenčiau Naujojo Orleano. 
Ne, Naujasis Orleanas nekentė manęs.
Rašytoja sukūrė daug skirtingų ir, kas svarbiausia, kontrastingų personažų. Būtent tie kontrastai sukelia susidomėjimą ir intrigą. Prostitutė ir jos protinga, gabi duktė; išsilavinęs, muzikalus, apsiskaitęs knygyno savininkas ir pašėlęs gražuolis motociklininkas ir t.t. Dar ji įpynė šiokį tokį meilės trikampėlį, siekiamų/nepasiekiamų svajonių kupiną pagrindinės herojės ateitį, nusikalstamo pasaulio ir viešnamio užkulisius ir kiekviename skyriuje - po kabliuką, vedantį prie naujos intrigos ir verčiantį skaityti toliau. Taip ir nepastebėjau, kaip ši knyga greitai susiskaitė.

Perskaičius knygą, lydi panašus jausmas kaip ir po šios rašytojos romano "Tarp pilkų debesų". Tai gana vidutiniška rašytoja, bet ji moka surasti įdomias temas ir sukurti jaudinančią atmosferą. Ir, manau, tai ne paskutinė jos knyga.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2013
Originalo metai: 2013
Originalo pavadinimas: "Out of the Easy"
Puslapių: 280
Knyga: pasiskolinta
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...