Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

John Irving "Naujojo Hampšyro viešbutis"

Painus ir tirštas Johno Irvingo "Naujojo Hampšyro viešbutis". Su J. Irvingu mane sieja panašūs ryšiai kaip ir su Harukiu Murakamiu: mane tarsi hipnotizuoja jų romanai, ir nesinori imtis jokių analizių. Man atrodo, kad J. Irvingas iš tų rašytojų, kurie gyvenimą baigia beprotnamiuose, nes nebesusitvarko su jų galvoje gyvenančiomis istorijomis ir personažais. Ir man dažnai labai smalsu, kas ten toje galvoje dedasi...

Romane "Naujojo Hampšyro viešbutis" tas "pamišimas" akivaizdus. Daugybė keistenybių: įvairiausi personažai, meškos, cirkai, neūžaugos, mirtys, išprievartavimai, prostitutės, radikalai, bombos, incestas... Romano centre - keista šeimyna, tiesiog ištisas nesusipratimų rinkinys.
- O tu Dieve, - tarė Sabrina, ir aš panorau, kad "Naujojo Hampšyro" viešbutyje įvyktų kas nors, kas atitrauktų visų dėmesį, kad nebesijausčiau taip nesmagiai (kaip visada) galvodamas, kaip iš šalies atrodo mūsų šeima. 
- Supranti, - po daugelio metų pasakė man Franė, - mes nesam ekscentriški ar keisti. Vienas kitam, - pridūrė, - mes įprasti kaip oras.
Internete sklando J. Irvingo lentelės su pasikartojančiais jo kūrybos elementais: Naujoji Anglija, prostitutės, imtynės, Viena, lokiai, mirtini atsitikimai, miręs vienas iš tėvų, filmo kūrimas ar scenarijaus rašymas, rašytojai. Ir "Naujojo Hampšyro viešbutis" papuola į visas grafas: 



Ir, tiesą pasakius, nežinau, ką rašytojas bandė ar nebandė pasakyti, ką reikėtų iškapstyti ir išanalizuoti. Tiesiog buvo įdomu skaityti, vinguriuoti tais įvykių posūkiais ir stebėtis rašytojo vaizduote. 

1984 metais pagal knygą buvo sukurtas ir filmas.


Filmo dar nemačiau, bet tikiuosi pažiūrėti - iš tokios knygos negalėjo gautis niekas kitas, tik juodoji komedija.

Mano vertinimas: 4/5 

Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2009
Originalo metai: 1981
Originalo pavadinimas: "The Hotel New Hampshire"
Puslapių: 552
Knyga: iš "Maximos"
Kainavo: 20 Lt

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...