Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Boris Vian "Dienų puta", arba Siurrealizmo "padnoškė"

Padėjusi į šalį neperskaitytą "Raudoną žolę", rašytojui Borisui Vian daviau dar vieną šansą - romaną "Dienu puta". Penki puslapiai - tiek ištvėriau šios knygos.

Knyga labai panaši į "Raudoną žolę" - tipiškas B. Vian stilius su išgalvotu pasauliu. Tai buvo laikmetis, kai rašytojai stengėsi išrasti dviratį iš naujo ir žaisti su skaitytojo smegenimis ir jį šokiruoti. Deja, tai buvo panašu į blogą fantastinį romaną, o ne chrestomatinę literatūrą, nagrinėjamą prancūzų mokyklose. Knyga buvo tokia pat nesuprantama, kokia buvo ir "Raudona žolė", todėl nusprendžiau nebeskaityti.

Kolenas įsispyrė į didžiojo šikšnosparnio odos sandalus ir apsitaisė elegantišku kambariniu kostiumu: aksominėmis kelnėmis žaliais labai gilių vandenų atspalvio šonais ir migdolų spalvos švarku. Pakabinęs ranšluostį ant džiovintuvo jis padėjo kilimėlį ant vonios krašto ir apibarstė jį stambiais druskos gabalais, kad jis išvemtų visą sugertą vandenį. Kilimėlis ėmė seilėtis ir leisti mažų muiluotų burbuliukų kekes.
Tiesiog smegenys nefokusuoja dėmesio, kliūdamos už siurrealistinių vaizdelių. Toks įspūdis, kad rašytojas tyčia man kiša koją, kad griuvinėčiau kaip ką tik pradėjusi vaikščioti. Po trijų knygų galiu pasakyti, kad bohemiškasis B. Vian - ne mano rašytojas.

 Mano vertinimas: 1/5 

Leidykla: "Tyto alba"
Leidimo metai: 2006
Puslapių: 198
Originalo metai: 1947
Originalo pavadinimas: "L'Écume des Jours"
Knygą: išsimainiau
Kainavo: 0 Lt

Komentarai

  1. Nuostabi knyga, nereali! būtinai pažiūrėkit "Gėlėti sapnai", gal tada bus paprasčiau....

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...