Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Angeles Caso "Prieš vėją", arba Renkant laimės trupinius

"Baltų lankų" naujiena - Angeles Caso romanas "Prieš vėją". Premiją "Planeta" gavęs ispanų rašytojos romanas, sakoma, paremtas realios moters - emigrantės iš Žaliojo Kyšulio - gyvenimu.

Be tinkamo išsilavinimo, žinių, pinigų, bet su begaliniu noru gyventi Sao išvyksta iš gimtojo Žaliojo Kyšulio į Europą, kur jos tikrai nelaukia auksu kloti šaligatviai. Nedarbas, skurdas, nepripažinimas, nelaiminga meilė ir t.t.
Sao viso to dar, aišku, nežinojo. Nujautė, kad gauti dokumentus nebus lengva, tačiau jai Europa vis dar buvo švelnaus lietaus ir tylaus balto sniego erdvė, kupina visų įmanomų galimybių, vieta, kur ji galėsianti galutinai išbristi iš skurdo, kraštas, kuriame tilpo visos svajos.
Labai įdomi paralelė su pasakotoja - ispane, turėjusia nelaimingą vaikystę ir santuoką, dūstančia nuo nepasitikėjimo savimi ir praktiškai užsibarikadavusia namuose. Net gaila, kad pasakotojos siužetinė linija taip menkai išvystyta. 

Tačiau ji atskleidžia ką kita: dažnai mes, vakariečiai, esame įsitikinę, kad mūsų gyvenimas - didžiausia nelaimė, nors dažniausiai savo bėdas kuriame iš nieko. Gyvename saugiuose, šiltuose namuose ir net neįsivaizduojame, su kokiomis nelaimėmis susiduria trečiojo pasaulio šalių gyventojai.

Neišsimokslinę, skurdūs, vargani emigrantai nukeliauja pusę pasaulio, ieškodami geresnio gyvenimo. Kaip ir Sao - iš Žaliojo Kyšulio į Portugaliją, Ispaniją, Angolą... Rinkdama tokios menkos laimės trupinius.

Tiesa, peržengusi į antrąją knygos pusę, supratau, kad rašytoja šiek tiek manipuliuoja vargšų emigrantų ar trečiojo pasaulio skurdo tema - pagrindinei veikėjai viskas klostosi blogai, o čia dar įpinama dar viena istorija apie nesėkmingą kito žmogaus gyvenimą, ir dar viena, ir dar viena. Be to, knyga, prasidėjusi taip daug žadančiai, pasibaigė, kaip čia pasakius... Be fanfarų.

Užtat labai patiko rašytojos stilius - man visada patinka išsilavinusio, raštingo žmogaus kalba. O rašytoja A. Caso rašo tikrai talentingai ir yra viena skaitomiausių autorių Ispanijoje.

Leidykla: "Baltos lankos"   
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 213
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Contra el viento"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...