Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Arundhati Roy "Mažmožių Dievas", arba Dievų palytėta

Arundhati  Roy romanas - "Mažmožių Dievas" - viena iš tų knygų, kur kaifuoji nuo kiekvieno sakinio.

Neįtikėtinas poetiškas tekstas, taiklūs žodžiai, vaikiškos kalbos žaismės, į žodinius blokus pavirtusios frazės. Nuostabi kalba - tokio gražumo, kokį retai sutiksi, ypač šiuolaikinėse knygose. Trapus, lyriškas ir liūdnas tekstas - žinai, kad įvyks kažkas tragiško, bet vis tiek skaitai ir sugebi grožėtis.
Prisiminusi praeitį, Rahelė pamanė, kad klasifikuoti sunku ne tik uogienę ir drebučius, bet ir visą jų šeimą. 
Galbūt Amu, Estha ir ji - didžiausi nusižengėliai. Tačiau ne vieninteliai. Kiti buvo neką geresni. Visi pažeidė taisykles. Visi įžengė į uždraustą teritoriją. Visi nesilaikė įstatymų, apibrėžusių, ką mylėti ir kaip. Ir kiek. Įstatymų, iš kurių malonės senelės tapdavo senelėmis, dėdės - dėdėmis, motinos - motinomis, pusseserės - pusseserėmis, uogienė - uogiene, o drebučiai - drebučiais. 
Stojo metas, kai dėdės tapo tėvais, motinos - meilužėmis, o pusseserės numirė ir buvo palaidotos. 
Stojo metas, kai neįtikimi dalykai tapo įtikimi ir atsitiko tai, kas neįmanoma.
Ak, toji Indija su savo neliečiamųjų-liečiamųjų kastų sistema apkartinta visuomene, patriarchalinėmis atgyvenomis, nacionaliniu koloritu, kuris yra ir pasididžiavimo objektas, ir kančia bei melodramatiškumu, dėl kurio raudodavo ištisos Sovietų Sąjungos kino teatrų salės ir kuris gali pavirsti į kai ką rafinuoto ir nuostabaus, kaip "Mažmožių Dievas". 

Nuostabiai ryškūs, neįtikėtini, saviti ir nepanašūs vienas į kitą veikėjai - viena indų šeima ir žmonės, su kuriais jie susiduria. 
- Amu, - ramiai ir tyčia nerūpestingai pasakė Čakas, - gal liautumeis viską vertinti ciniškos nevykėlės matu? 
Mašiną kaip išpampusi kempinė užpildė tyla. Nevykėlė įsmigo it peilis į minkštimą. Saulė, trūksmingai atsidususi, tebeplieskė. Tai ir yra šeimos narių trūkumas. Jie, kaip neprielankūs daktarai, žino, kur skauda.
Netikiu, kad knyga nebuvo koreguota - kaip kad sakoma. Sakoma, kad A. Roy ją rašė po kelias eilutes per dieną ir po to teksto nepildė, nebraukė ir netaisė. Save į knygą ji išliejo, rodos, per penkerius metus. Knyga buvo išleista taip, kaip parašyta - visiškai netaisyta. Jei buvo taip, tai A. Roy į galvą sprigtą skėlė pats Brahma, visatos kūrėjas...

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Alma littera" 
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 297
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "The God of small Things"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Arto Paasilinna "Kaukiantis malūnininkas", arba Puslaukinė siela

Gera pradėti metus su puikia knyga: Arto Paasilinnos "Kaukiančiu malūnininku". 

Ar lengva būti šventuoju, arba John Steinbeck "Mūsų nerimo žiema"

Tarp pomidorų džiovinimo ir uogienių virimo spėjau perskaityti "Mūsų nerimo žiemą". Čia buvo antrasis mano susitikimas su knyga: pirmąją, naujo leidimo, dar praeitais metais "suskaitė" šuo, antrąją, 9-ojo dešimtmečio leidimo, neseniai išsimainiau su knygoholikų klano nare. Puiki talentingo rašytojo knyga.  Nors knygą Steinbeck'as parašė 1961 metais, tai gali būti bet kurio dešimtmečio istorija - iki pat dabar. Beveik nėra nuorodų į konkretų laikmetį, nėra aprašymų, tiksliau jie minimalūs. Knyga sudaryta iš dialogų, kurie,  beje, ne knygiški, o lyg iš šnekamosios kalbos: trumpi, šmaikštūs. Visa kita, kas ne dialogai, - Iteno Houlio (pagrindinio veikėjo) kontempliacijos, dažniausiai gimstančios slaptame, jam vienam žinomame Kampe.  Atėjau į Senąjį uostą. Pasakyti sudie? Kam? Nežinau. Negalėjau prisiminti. Rodos, norėjau eiti į savo Kampą, bet kiekvienas prie jūros augęs žmogus žino, kad dabar potvynis, ir mano Kampas užlietas tamsių vandenų.  Istor...