Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Arundhati Roy "Mažmožių Dievas", arba Dievų palytėta

Arundhati  Roy romanas - "Mažmožių Dievas" - viena iš tų knygų, kur kaifuoji nuo kiekvieno sakinio.

Neįtikėtinas poetiškas tekstas, taiklūs žodžiai, vaikiškos kalbos žaismės, į žodinius blokus pavirtusios frazės. Nuostabi kalba - tokio gražumo, kokį retai sutiksi, ypač šiuolaikinėse knygose. Trapus, lyriškas ir liūdnas tekstas - žinai, kad įvyks kažkas tragiško, bet vis tiek skaitai ir sugebi grožėtis.
Prisiminusi praeitį, Rahelė pamanė, kad klasifikuoti sunku ne tik uogienę ir drebučius, bet ir visą jų šeimą. 
Galbūt Amu, Estha ir ji - didžiausi nusižengėliai. Tačiau ne vieninteliai. Kiti buvo neką geresni. Visi pažeidė taisykles. Visi įžengė į uždraustą teritoriją. Visi nesilaikė įstatymų, apibrėžusių, ką mylėti ir kaip. Ir kiek. Įstatymų, iš kurių malonės senelės tapdavo senelėmis, dėdės - dėdėmis, motinos - motinomis, pusseserės - pusseserėmis, uogienė - uogiene, o drebučiai - drebučiais. 
Stojo metas, kai dėdės tapo tėvais, motinos - meilužėmis, o pusseserės numirė ir buvo palaidotos. 
Stojo metas, kai neįtikimi dalykai tapo įtikimi ir atsitiko tai, kas neįmanoma.
Ak, toji Indija su savo neliečiamųjų-liečiamųjų kastų sistema apkartinta visuomene, patriarchalinėmis atgyvenomis, nacionaliniu koloritu, kuris yra ir pasididžiavimo objektas, ir kančia bei melodramatiškumu, dėl kurio raudodavo ištisos Sovietų Sąjungos kino teatrų salės ir kuris gali pavirsti į kai ką rafinuoto ir nuostabaus, kaip "Mažmožių Dievas". 

Nuostabiai ryškūs, neįtikėtini, saviti ir nepanašūs vienas į kitą veikėjai - viena indų šeima ir žmonės, su kuriais jie susiduria. 
- Amu, - ramiai ir tyčia nerūpestingai pasakė Čakas, - gal liautumeis viską vertinti ciniškos nevykėlės matu? 
Mašiną kaip išpampusi kempinė užpildė tyla. Nevykėlė įsmigo it peilis į minkštimą. Saulė, trūksmingai atsidususi, tebeplieskė. Tai ir yra šeimos narių trūkumas. Jie, kaip neprielankūs daktarai, žino, kur skauda.
Netikiu, kad knyga nebuvo koreguota - kaip kad sakoma. Sakoma, kad A. Roy ją rašė po kelias eilutes per dieną ir po to teksto nepildė, nebraukė ir netaisė. Save į knygą ji išliejo, rodos, per penkerius metus. Knyga buvo išleista taip, kaip parašyta - visiškai netaisyta. Jei buvo taip, tai A. Roy į galvą sprigtą skėlė pats Brahma, visatos kūrėjas...

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Alma littera" 
Leidimo metai: 1998
Puslapių: 297
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "The God of small Things"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...