Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Madeline Miller "Achilo giesmė", arba Antikinė dviejų meilužių istorija

Madelinė Miller debiutiniame romane "Achilo giesmė" iš kitos pusės bando pažvelgti į gerai žinomą antikinį siužetą. Tai meilės istorija, tačiau iš kitos perspektyvos. Žinoma, kad Trojos karas kilo, kai trojėnas Paris pagrobė Spartos karaliaus žmoną Helenę. Tačiau šioje knygoje kalbama ne apie šią meilės istoriją...

Meilužiais šiame romane virsta Achilas ir Patroklas. Tai istorija ne tik apie meilę, bet ir ištikimybę, atsidavimą, draugystę.

Tai moteriška knyga: kai vyras rašytų apie trykštantį kovos lauke kraują, M. Miller aprašinėja šiek tiek kitokius dalykus. Gal kartais per minkštai, tačiau iš moteriškos perspektyvos sugeba pažvelgti į tuometines tradicijas ir nusistovėjusias normas.
Gal tiesiog su kartėliu ją nuspėjo, pripratęs, kad berniukus nuolat moko muzikos ir medicinos, o jiems galiausiai tenka žudyti.
Du pagrindiniai veikėjai - skirtingi ir patraukliai aprašyti. Rašytoja sugebėjo sukurti įdomias jų kilmės istorijas su visomis smulkmenomis, kurios paprastai legendose nutylimos.
Suglumęs stebeilijau į jį. Kaip paprasta. Galėjau pameluoti. O tada suvokiau: jei būčiau pamelavęs, tebebūčiau karaliaus sūnus. Mane ištrėmė ne dėl žmogžudystės, o todėl, kad buvau neužtenkamai suktas. Dabar supratau, kodėl tėvas šlykštėjosi manimi. Paikšas sūnus viską išklojo. Prisiminiau, kaip sukando dantis man prisipažinus. Nevertas tapti karaliumi.
Tačiau pats tekstas - stilistiškai pernelyg paprastas, gal net sausokas. Ypač turint omenyje Homero ar Vergilijaus kūrinius, iš kurių įkvėpimo turbūt sėmėsi ir pati M. Miller.

Skaitydama kabinėjausi: čia perspausta, čia "nedaspausta"... Rašytoja tikrai perspaudė su Patroklo-žmonos tema pačioje knygos pabaigoje. Bet perskaičius liko geras jausmas. Miela, ir tiek. Gal net nelabai šio žodžio tikiesi, galvodamas ar skaitydamas apie Antiką, Trojos karą ir legendinius didvyrius.

Kaip ten bebūtų, imtis antikinio siužeto - milžiniškas darbas, net jei rašytojos profesija tiesiogiai su tuo susijusi - ji mokėsi klasikinės filologijos, vidurinėje mokykloje moko lotynų ir graikų kalbų. M. Miller knygą rašė dešimtmetį, pirmąjį variantą apskritai išmetė laukan ir vėliau viską pradėjo nuo nulio. Tai debiutinis rašytojos romanas, tačiau, nors ir buvo gerai įvertintas bei gavo Orange premiją, rašytojos-debiutantės nepatyrimas smarkiai juntamas. Net nelabai lyginami dalykai: "Achilo giesmė" ir, tarkim, Margaretos Atwood "Penelopiada" ar Christos Wolf "Medėja. Balsai".

Tai miela knyga, bet daugiau nelabai turiu ką pridurti.

Įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"   
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 382
Originalo metai: 2012
Originalo pavadinimas: "The Song of Achilles"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Высоцкий. Спасибо, что живой / Vysockis. Ačiū, kad gyvas (2010)

Daug kalbų, daug piaro, daug įvairių recenzijų ir atsiliepimų, daug paslapčių - praeitų metų pabaigoje pasirodė filmas "Vysockis. Ačiū, kad gyvas". Rusijoje jis muša lankomumo rekordus. Filmas pastatytas apie Sovietų Sąjungos legendą - aktorių, dainininką Vladimirą Vysockį. Man jis - jokia legenda, bet filmas neprastas.