Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Margaret Atwood "Aklasis žudikas", arba Po plonu gerų manierų ledo sluoksniu...

Gavau iš Margaret Atwood, ko ir tikėjausi: intelektualaus teksto ir feministinių motyvų. Romanas "Aklasis žudikas" - nuostabiai parašytas dar vienas puikios rašytojos opusas, Bukerio premijos laimėtojas.

M. Atwood rašo aštriai, taikliai, intelektualiai ir aktualiai. Savo kūriniuose ji įpina fantastinės literatūros motyvų - aš ją laikau savotiška Kurto Vonneguto antrininke, sijonuotu Kurtu Vonnegutu.

Tai istorinis romanas apie tarpukario ir pokario gyvenimą Kanadoje - dviejų seserų istorija su nelaimingos meilės ir dar nelaimingesnio gyvenimo prieskoniu. Tarp šių nusigyvenusio fabrikanto dukrų ir socialistinėms idėjoms pritariančio jaunuolio, ieškomo nusikaltėlio, yra meilės trikampis. Visas romanas paremtas klausimu, kuri iš seserų yra šio jaunuolio meilužė ir kuri parašė visuomenėje didžiulį ažiotažą sukėlusį romaną.

M. Atwood, kaip ir visada, čia rašo apie moteris, kurioms primesti socialiniai vaidmenys, ir kas iš to išsivysto. Tai veda į tragediją, savigraužą, žlugimą.
Ričardas laikėsi etiketo. Aš irgi. Mudu eidavome į kokteilių subuvimus, pietus, drauge atvykdavome ir išvykdavome, Ričardas visados mane vesdavosi už alkūnės. Mudu įpratome prieš pietus visada išgerti vieną, du arba tris stikliukus; ilgainiui aš įsmilau į džiną, atmieštą čia tokiu, čia kitokiu gėrimu arba suvis gryną, tačiau visada žinodavau saiką, kol jausdavau, jog dar tvirtai stoviu ant kojų ir valdau liežuvį. Mudu puikiai laikydavomės paviršiuje - slysdavome plonyčiu gerų manierų ledo sluoksniu, po kuriuo glūdėjo tamsi gelmė: kai tik jis ištirps - nugrimsi į dugną. 
Pusiau gyvenimas vis geriau nei jokio gyvenimo.
M. Atwood man vis labiau patinka, mane stebina žodžio galia ir teksto gylis, kurį rašytoja sugeba išgauti. Gal jau galiu vadinti ją mėgstamiausia rašytoja?

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Alma littera"   
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 584
Originalo metai: 2000
Originalo pavadinimas: "The Blind Assassin"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Kazuo Ishiguro "Neleisk man išeiti", arba Blankus klonų gyvenimas

"Neleisk man išeiti" - antroji mano skaityta Kazuo Ishiguro knyga, ir tokia pati nuobodi ir sausa kaip ir pirmoji, "Dienų likučiai".

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...