Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Serhij Žadan "Anarchy in UKR", arba Maištingasis poetas

Skaitau turbūt maištingiausią iš Ukrainos rašytojų - Serhijų Žadaną ir jo "Anarchy in UKR". Tokie, kaip S. Žadanas, į Rašytojų sąjungą turbūt nepriimami.

Tai  grubus, gyvas, šiurkščiakalbis tekstas apie klajones, meilę savo miestui, vaikystę ir paauglystę, muziką, brendimą ir viską, ką rašytojas mato aplink. Jautrus ir gyvas tekstas, parašytas iš SSSR lukšto prasikalusio maištautojo, užauginto sovietinių lozungų ir vakarietiškos muzikos.
Mano socializmas buvo visų pirmiausia išoriškas, gatvės, vizualus; visi tauškalai apie socialines garantijas ir socialistinio darbo džiaugsmą man tapo svarbūs daug vėliau, o tada aš mačiau tik baltas raides ant raudonos drobės, ir šis paveikslas mane visiškai tenkino. Ideologijos čia visai nedaug, aš puikiai suprantu, kad, spalvų gamos ir kompozicijos požiūriu, devintojo dešimtmečio "šlovė tėeskapė" - tai dešimtojo dešimtmečio "visada koka-kola". Kiekvienas suranda savo patosą, o tas, kuris jo nesuranda, miršta nuo depresijos.
S. Žadanas pastabus ir taiklus. Išradingas ir kūrybiškas. Jo tekstai man velniškai panašūs į Andrzejaus Stasiuko ("Kelionė į Babadagą"). Tik jei pastarasis keliauja į nepažįstamus kraštus ir ieško nepatirtų pojūčių, tai S. Žadanas - atvirkščiai - grįžta į savo gimtąsias vietas ir praeitį, iš naujo išgyvena tai, kas jau buvo išgyventa, savo prisiminimus lygina su dabartiniu vaizdu. Ir mažai kas jo gimtojoje postsovietinėje šalyje tesikeičia.
Stotis atrodė tarsi suparalyžiuota. Pro duris išbėgo sulytas šuva ir, išvydęs mus, sustojo, kaip įkastas. Nesu tikras, ar aš tikrai norėjau pakliūti būtent čia. Liko mažų mažiausiai pusdienis susipažinti su miestu. Ant asfalto džiūvo balos. Gyvenimas, kaip ir šuo, sustingo vietoje.
Gražu, ar ne? Pasirodo, po maištautojo kauke slepiasi poetas, sugebantis pasiūlyti nuostabaus teksto.
...nugriūva aukštielninki kiekvienas į savo lovą ir, prieš užsnūsdami, žiūri į dangų. Dangus savo ruožtu guli ant pilvo ir prieš užsnūsdamas žiūri į juos.
Jau perskaičiusi knygą pasitikslinau, ką čia skaičiau - memuarus? apsakymus? Esė. Čia, pasirodo, yra esė. Mano nekenčiamiausias žanras. Man patiko esė! Ką gi, einu pasižiūrėt, gal jau kiaulės skraido...

Įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Kitos knygos"    
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 189
Originalo metai: 2005
Originalo pavadinimas ir kalba: "Anarchy in UKR" (ukrainiečių k.)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.