Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

John Katzenbach "Trys Raudonos", arba Medžiotojas ir auka

Detektyvai ir trileriai mano skaitinių sąrašuose lieka nustumti į patį galą. Mano dėmesį patraukti - ir išlaikyti - sugeba tik Borisas Akuninas ir Johnas Katzenbachas. Ir štai, naujas mano skaitinys - Johno Katzenbacho "Trys Raudonos".

Susipažinkite - Didelis Piktas Vilkas. Profesija - rašytojas-serijinis žudikas. Ir to visiškai pakanka įtemptam romanui sukurti. J. Katzenbachas šįkart kaip romano pagrindą pasiėmė iki skausmo žinomą pasaką apie Raudonkepuraitę ir ją perdirbo šiuolaikiškai.

Tikroji pasaka gana žiauri - Raudonkepuraitės niekas neišgelbsti, kai ją suryja vilkas. Iš tiesų net manoma, kad pasaka apie Raudonkepuraitę yra archaiškas "pornofilmas": nekaltybės praradimas, suviliojimas, išprievartavimas, nuėjimas "blogais keliais"... Taigi, tikroji žiaurioji pasaka puikiai tinka šiai šiuolakiškai katzebachiškai interpretacijai. 

Didelis Piktas Vilkas čia pasirenka ne vieną, o net tris "raudonkepuraites" - tris raudonplaukes moteris. Tris visiškai skirtingas, įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir likimo moteris. Tik šiuo atveju jos Vilkui sužadina ne seksualinį jaudulį, o kūrėjo - rašytojo - virpuliuką.

J. Katzenbachas leidžia įsijausti į serijinio žudiko vaidmenį, paskaityti jo užrašus, būsimą romaną. Taip pat leidžiama įsijausti ir į aukų rolę: smulkiai aprašoma, kas jos, ką mato, ką jaučia, kaip jos keičiasi. Sukurta įtampa auga didėjančia kreive, liepia versti puslapius ir skaityti iki galo. Ir, beje, pabaigoje laukia siurprizas - suktas reikaliukas, kai medžiotojas ir auka susikeičia vaidmenimis... 
Trys Raudonos ir Didelis Piktas Vilkas priėmė tą patį sprendimą: Reikia paskubėti ir nužudyti. 
Nuo to priklausė jų visų ateitis. 
Visi pagrindiniai charakteriai sukurti puikiai: kiekvienas iš jų visiškai kitoks, jokių bendrų bruožų ar pasikartojimų. Vilkas netgi kažkoks blankus: toks, koks jis ir yra realybėje - niekuo neišsiskiriantis, viduriniojo sluoksnio žmogelis, pamirštas rašytojėlis. Tokia pati ir jo žmona - Vilkienė - "nematoma" moteriškė, pro kurią gatvėje praeini nepastebėjęs. Trys Raudonos - absolučiai skirtingos, tik vienijamos vieno tikslo.

Romanas itin realistiškas, todėl ir patrauklus. Nors panašu į tradicines pasakas: ne tik tradiciniais veikėjais, magiškų skaičių pasikartojimu (na, kad ir trys raudonplaukės), bet ir dažna pasakiška pabaiga, kai blogis nugalimas gudrumu.

Įvertinimas: 4-/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 406
Originalo metai: 2014
Originalo pavadinimas: "Red 1-2-3"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Kurt Vonnegut "Čempionų pusryčiai", arba Šizofrenijos požymiai...

Jei prieš tai aprašyta Kurto Vonneguto "Skerdykla" sulaukė vien pagyrų, tai "Čempionų pusryčiai" - visiškas nesusipratimas. Metai vos prasidėjo, o aš jau žinau, ką paskelbčiau Metų nusivylimu. Rašė, rašė, dėliojo lapelius su romano apmatais, pavargo, pasėdėjo, papaišė, vėl parašė, vėl pavargo, vėl papaišė...