Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

J. K. Rowling "Haris Poteris ir Išminties akmuo", arba Knyga-legenda

Nežinau, kodėl aš atidėliojau "Hario Poterio" skaitymą... Esu jau gerokai peržengusi trisdešimtmetį, bet "Hario Poterio" anksčiau nebuvau skaičiusi. "Poteris" pasirodė, kai jau buvau studentė, bet tąkart jo neskaičiau, nors kai kurios kolegės filologės bandė rašyti baigiamuosius darbus šia tema. Užtat skaitau dabar - pirmąją dalį "Harry Potter and the Sorcerer's Stone"/"Haris Poteris ir Išminties akmuo". Ir galiu pasakyti - "Haris Poteris" suknistai puikus. 

Įdomūs, skirtingi, gerai sukurti personažai, visai nepanašūs du pasauliai, magiškasis ir realusis, amžina gėrio ir blogio kova, patrauklus rašymo stilius, puikiai sukaltas siužetas, prikaišiotas paslapčių ir mistikos... Net nežinau, ar čia reikia vardinti daugiau.
Dursliai turėjo viską, ko geidė, bet jie taip pat turėjo ir paslaptį, ir jų didžiausia baimė buvo tame, kad kas nors ją gali sužinoti. Jie manė neišversią, jei kas nors sužinotų apie Poterius. Ponia Poter buvo ponios Dursli sesuo, bet jos jau keletą metų nebuvo susitikusios; tiesą sakant, ponia Dursli apsimetinėjo, kad sesers ji neturi, nes sesuo ir jos niekam tikęs vyras buvo tokie nedursliški, kokiais tik įmanoma būti.
J. K. Rowling su savo "Hario Poterio" serija vaikus turbūt atgal grąžino prie knygų. Ką jau čia... Ir suaugusius turbūt. Nes knyga rimtai - tikrai, tikrai cool. O tai, kad visus filmus esu mačiusi ir visai neseniai, man tik padėjo. Vizualizacijai, taip sakant.

Kol kas perskaičiau tik pirmąją dalį - skaitau originalo kalba. Beje, skaitosi labai lengvai. Ar skaitysiu ir kitas? Tai, aišku.

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Scholastic"    
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 310
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "Harry Potter and the Sorcerer's Stone"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino", arba Geležinis motinos kumštis

Buvo gera vėl grįžti prie Joanne Harris, kuri sugeba pasakoti jaukiai ir šiltai, bet nenuklysta į banalumą ir dirbtinį saldumą. Romanas "Penki ketvirčiai apelsino" iš visos maisto trilogijos ( "Šokoladas" , "Gervuogių vynas" ) man turbūt patiko labiausiai. Pati rašytoja taip pat sako, kad šis romanas yra jos mėgstamiausias.

Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas", arba Moters pareiga

Apie šią knygą jau tiek kalbėta ir rašyta, kad apie ją ką nors naujo pasakyti sunku. Margaret Atwood distopinis romanas "Tarnaitės pasakojimas" - stiprus, niūrus ir labai aktualus pasakojimas.