Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

J. K. Rowling "Haris Poteris ir Išminties akmuo", arba Knyga-legenda

Nežinau, kodėl aš atidėliojau "Hario Poterio" skaitymą... Esu jau gerokai peržengusi trisdešimtmetį, bet "Hario Poterio" anksčiau nebuvau skaičiusi. "Poteris" pasirodė, kai jau buvau studentė, bet tąkart jo neskaičiau, nors kai kurios kolegės filologės bandė rašyti baigiamuosius darbus šia tema. Užtat skaitau dabar - pirmąją dalį "Harry Potter and the Sorcerer's Stone"/"Haris Poteris ir Išminties akmuo". Ir galiu pasakyti - "Haris Poteris" suknistai puikus. 

Įdomūs, skirtingi, gerai sukurti personažai, visai nepanašūs du pasauliai, magiškasis ir realusis, amžina gėrio ir blogio kova, patrauklus rašymo stilius, puikiai sukaltas siužetas, prikaišiotas paslapčių ir mistikos... Net nežinau, ar čia reikia vardinti daugiau.
Dursliai turėjo viską, ko geidė, bet jie taip pat turėjo ir paslaptį, ir jų didžiausia baimė buvo tame, kad kas nors ją gali sužinoti. Jie manė neišversią, jei kas nors sužinotų apie Poterius. Ponia Poter buvo ponios Dursli sesuo, bet jos jau keletą metų nebuvo susitikusios; tiesą sakant, ponia Dursli apsimetinėjo, kad sesers ji neturi, nes sesuo ir jos niekam tikęs vyras buvo tokie nedursliški, kokiais tik įmanoma būti.
J. K. Rowling su savo "Hario Poterio" serija vaikus turbūt atgal grąžino prie knygų. Ką jau čia... Ir suaugusius turbūt. Nes knyga rimtai - tikrai, tikrai cool. O tai, kad visus filmus esu mačiusi ir visai neseniai, man tik padėjo. Vizualizacijai, taip sakant.

Kol kas perskaičiau tik pirmąją dalį - skaitau originalo kalba. Beje, skaitosi labai lengvai. Ar skaitysiu ir kitas? Tai, aišku.

Įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Scholastic"    
Leidimo metai: 2003
Puslapių: 310
Originalo metai: 1997
Originalo pavadinimas: "Harry Potter and the Sorcerer's Stone"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.