Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mark Twain "Gyvenimas prie Misisipės", arba Nevaldoma žodžių upė

Marko Twaino autobiografinis romanas "Gyvenimas prie Misisipės" - didelis, riebus nusivylimas. 

Jaunystėje M. Twainas mokėsi tapti laivavedžiu ir ilgai plaukiojo garlaiviais Misisipės upe. Šios kelionės įkvėpė romaną "Haklberio Fino nuotykiai". Kurie, beje, man patiko labiau nei "Tomas Sojeris". Ir, nepaisant to, kad rašytojo autobiografija man nepatiko, rekomenduoju visiems "Haklberio" gerbėjams. Iš tiesų matyti, iš kur kilo idėjos romanui, ir gal sugebėsite rasti šioje autobiografijoje daugiau nei aš.

Būtent čia M. Twainas pasakoja apie savo jaunystę, "upės mokymąsi", darbą laive, savitą laivininkų "rasę", laivininkų legendas ir papročius. Romanas sudarytas iš dviejų dalių, ir būtent pirmojoje aprašomas laivavedžio amatas, mokymasis ir naujoko nepatyrimas.
- Ši profesija - ne man. Duokit man kibirą ir šepetį, nes tinku tik deniams šveisti. Būti laivavedžiu man nepakanka smegenų, o jei šių ir turėčiau užtektinai, nepajėgčiau jų išlaikyti, nebent vaikščiočiau pasiramstydamas. 
- Nagi, liaukis! Sakydamas, kad priversiu vyrą išmokti upę, tai ir turiu galvoje, - šoko ponas Biksbis. - Gali būti tikras, kad priversiu, arba nuvarysiu į kapus.
Toji pirmoji dalis man visai patiko. Smagi, šmaikšti, įžūloka, jaunatviška, pilna liaudiškų laivininkiškų prietarų ir legendų.

O po to... Tekstas nulėkė nuskrido kažkokiu nevaldomu srautu. Šiam autobiografiniui romanui verkiant reikėjo gero redagavimo. Nes antroji dalis - kažkoks siaubingas minčių, žodžių, pasakojimų, legendų, pramanų chaosas. Toks Misisipės dydžio chaosas. Susidarė įspūdis, kad M. Twainas nesugebėjo atsikratyti Didžiojo Rašytojo sindromo ir į šį autobiografinį romaną sukratė visas įmanomas buvusių, būsimų ir nebūsimų savo kūrinių idėjas ir matmenis. 

Įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Metodika"/"Sofoklis"    
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 336
Originalo metai: 1883
Originalo pavadinimas: "Life on the Mississippi"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.