Pagaliau perskaityta Andriaus Tapino "Vilko valanda". O skaityti buvo tikrai smagu.
- Nesu pavaizduotas ant pinigo, kad visiems patikčiau, - atšovė Basanavičius ir šyptelėjęs paglostė vešlią barzdą.
Kas buvo smagiausia - A. Tapinas nutolo nuo lietuviškos literatūros tradicijos. Nėra jokių smūtkelių aprašymų, lyrinių nukrypimų, taip būdingų daugeliui lietuvių rašytojų, kurie, rodos, specialiai praeina nuobodaus rašymo kursus. Atvirkščiai - "Vilko valandoje" daug intensyvaus veiksmo ir nuotykių.
- Yra! Yra, utėle dervuota! - iš visų plaučių suriko Rickus. - Čečka, varyk! Vyrai, ruoškitės šuoliui!
Vairininkas pasuko vairalazdę, kreipdamas dirižablį šonu. Užpuolimui vadovaujantis Gastonas Tiškus, dešionioji Rickaus ranka, vieną akimirką dvejojo - aklai šokti į audros debedį, pasiklaujant tik apskaičiavimais (jam tai atrodė savižudybė) ar nešokti, paskui čiupo vėjagaudžio, kurį buvo užsimetęs ant nugaros, virvę, riebiai nusikeikė ir puolė prie borto. Garsiai surikęs: "Duokit aukso, suskiai!", jis persivertė per bortą ir nėrė į nežinią. Jam iš paskos, gniauždami vėjagaudžių virves, iššoko dar aštuoni plėšikai.
Geras apipavidalimas. Nors reikėtų daugiau iliustracijų - tokių, kaip Basanavičiaus skrydis virš Vilniaus. Tada būtų reikėję ir mažiau aprašymų, kurių dabar gausu, nes nenusimanantį šitame žanre Lietuvos skaitytoją reikėjo supažindinti su stimpanku.
O štai komiksų nereikėjo - kam kartoti tą patį, kas ką tik buvo aprašyta. Bet aš ne prieš komiksus - A. Tapinas vietoj angliškos "Vilko valandos" versijos (apie kurią anglakalbiai skaitytojai atsiliepia labai nekaip) geriau būtų paleidęs į prekybą komiksų seriją apie stimpankinį Vilnių. Nes dabar versti anglakalbius skaityti apie Vilnių su visais jo reiškiniais, kad ir iš fantastikos srities, tiesiog nepadoru, kaip primygtinis pasiūlymas suprasti šeimyninį humorą.
Čia patriotinis skaitinys, net bukam aišku - patrioto rašytojo patriotams skaitytojams. Ir užsienio skaitytojams brukti šitą knygą buvo netoliaregiška. Nes atėmus iš šios knygos Vilnių su visais jo reiškiniais, nieko ten ir nebelieka.
Pasitelkęs savo PR dievo suteiktą dovaną į pagalbą, A. Tapinas tikrai būtų komiksus išreklamavęs ir paskatinęs pirkimus. Dar, žiūrėk, ne tik stimpanko, bet ir komiksų kultūrą Lietuvoje būtų atgavinęs. Ką ten atgaivinęs - sukūręs beveik nuo nulio. Aš tikrai būčiau pirkusi ir skaičiusi.
Įvertinimas: 4/5
Leidykla: "Alma littera"
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 536
Komentarai
Rašyti komentarą