Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Marina Stepnova "Lazario moterys", arba Apie meilę ir kitus demonus...

Pagaliau su Marinos Stepnovos romanu "Lazario moterys" pralaužiau neemocingų skaitinių ledus. Patiko, įtraukė, buvo labai įdomu. Džiaugiuosi, kad leidyklos iškapsto tokius kitų šalių leidybos perliukus.

Tai 20 amžiaus Rusijos epas - nuo pat pradžios iki šių dienų. Jo centre - žydas Lazaris Lindtas, akademikas genijus, žmogus be praeities, išniręs iš niekur ir pasiekęs visko, kas buvo įmanoma sovietinėje Rusijoje. Ir visas romanas sukasi aplink jį, žmones, su kuriais jis susidūrė ir gyveno, moteris, kurias jis mylėjo ir kurių likimus sulaužė.
- O jūs ir nemirsite, Marija Nikitična, - ramiai pasakė Lindtas. - Jūs - tikrai ne. Aš pažadu. 
Jis švelniai suėmė jos mažą karštą ranką, priglaudė prie lūpų - jau ne pirmą kartą stulbinamas aromato: pusiaudienis, sklidinas saulėtų šiaudų ir prinokusių obuolių, mieguista įkaitusi palėpė, vogčiomis nuskinti nunokę bučiniai. Viskas susitvarkys. Viskas susitvarkys būtent šiame gyvenime, nes kito gyvenimo niekada nebūna.
Tai nėra romantiška istorija - greičiau tragiška. Ir dėl neatsakingų poelgių sulaužytų žmonių likimų, ir dėl visą šimtmetį besitęsusios tragiškos Rusijos istorijos.

Parašyta puikiai -  poetiškai, gražiai. Ir siužetas gerai sukonstruotas, personažai įtikinantys ir įdomūs. Tai toks perpintas, tirštas, gausus detalių ir šalutinių istorijų tekstas. Pabaiga, tiesa, saldokai romantizuota. Ir man pritrūko žinių apie Lindto praeitį: tai visgi - iš kur jis? Iš kur išniro tas utėlėtas vunderkindas?

Beje, labai panašu į Liudmilos Ulickajos "Kukockio kazusą". Labai. Tik M. Stepnovos tekstas sklandesnis.

Tiesa, rašytoja galėjo išsiversti be to koketavimo su skaitytoju. Jis išlindo tik poroje vietų, bet man buvo toks neskanus: "Jei netikite, pažiūrėkite Yandex'e". Koks dar Yandex'as, kai kalbama apie prieškarinę Rusiją? 

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 390
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "Женщины Лазаря"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Karen Blixen "Iš Afrikos", arba Besiužetis romanas

Po Marko Twaino dar vienas nevykęs susitikimas su klasika - šįkart su Karen Blixen ir jos autobiografiniu romanu "Iš Afrikos". Man visiškai nepatiko ir dėl to net kažkokį liūdesį pajutau. Filmas buvo puikus, ir po jo šį romaną medžiojau ilgai ir norėjau perskaityti gal net kokį dešimtmetį, jei ne daugiau. Ilgai lauktas susitikimas pagaliau įvyko, bet lūkesčiai taip ir liko lūkesčiais.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.