Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Neil Geiman "Anansio vaikai", arba Dievo-voro nutikimai

Oi, Anansi, Anansi, iš afrikietiškų pasakų pažįstamas herojau... Koks man tavo gyvenimas šitoj Neilo Geimano knygoj buvo neįdomus...

Dėl N. Geimano kūrybos alpsta užsienio skaitytojai, alpo ir lietuvių tinklaraštininkai pasirodžius "Anansio vaikams". O man - pff, šnipštas... Nepatiko. 

Man rašytojo humoras pasirodė nejuokingas, siužetas - toks apynormalis. Personažai gal per daug stereotipiški, nepaisant to, kad rašoma apie voradievį Anansį. Anansis šiaip jau yra Afrikos pasakų personažas - gudrus ir klastingas voras, dažnai visus apgaudinėjantis ir skriaudžiantis kitus. Knygos anotacijoje lyg ir sakoma - Karibų. Na, gal ir Karibų taip pat...

Pagal siužetą, Anansis, voras-dievas, yra Storulio Čarlio, eilinio žmogelio, nuobodaus buhalterio, tėvas. 
- Jis nebuvo dievas, - švelniai tarė jis. - Dievai ypatingi. Mitiniai. Jie daro stebuklus. 
- Būtent. Negalėjome tau pasakyti, kol jis buvo gyvas, bet dabar jo nebėra, jokios žalos nebebus. 
- Jis nebuvo dievas. Jis buvo mano tėtis. 
- Gali būti ir vienas, ir kitas. Pasitaiko.
O dar yra ir brolis-nebrolis, kadaise magijos pagalba atskirtas nuo Čarlio. Žinoma, Čarlis gyvena nuobodų ir neįdomų gyvenimą, apie savo tėvo kilmę ir brolį nieko nežino, o po tam tikrų įvykių viskas nukrenta iš dangaus su griausmu. Gyvenimas visiškai pasikeičia, nežinia, ar į gerąją pusę. Chaosas ir realiame pasaulyje, ir kažkokiame paraleliniame dievų slėnyje.

Kai perskaičiau iki dievų pasaulyje vykstančios scenos, kai Čarlis susitinka keistus žmones-gyvūnus, supratau, ką man knyga primena. Žinot tuos amerikiečių mokyklose ir darželiuose statomus vaikiškus spektalius, kur vaikai stypčioja su kalakutų, medžių kostiumais ar nevykusiomis linkolniškomis barzdomis? Nebuvo taaaip smarkiai blogai, kaip tos teatro parodijos, bet tas ryškus amerikietiškos, ir ne itin skanios, kultūros atspalvis buvo jaučiamas gana smarkiai.

Kalbos stilius - lengvas. N. Geimanas - komiksų kūrėjas, scenaristas. Todėl tas stiliaus lengvumas jaučiamas, bet bendras įspūdis apie knygą toks meh, nors tikėjausi tikrai kažko šmaikštaus. 

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Vaga"    
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 384
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Anansi Boys"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.