Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Neil Geiman "Anansio vaikai", arba Dievo-voro nutikimai

Oi, Anansi, Anansi, iš afrikietiškų pasakų pažįstamas herojau... Koks man tavo gyvenimas šitoj Neilo Geimano knygoj buvo neįdomus...

Dėl N. Geimano kūrybos alpsta užsienio skaitytojai, alpo ir lietuvių tinklaraštininkai pasirodžius "Anansio vaikams". O man - pff, šnipštas... Nepatiko. 

Man rašytojo humoras pasirodė nejuokingas, siužetas - toks apynormalis. Personažai gal per daug stereotipiški, nepaisant to, kad rašoma apie voradievį Anansį. Anansis šiaip jau yra Afrikos pasakų personažas - gudrus ir klastingas voras, dažnai visus apgaudinėjantis ir skriaudžiantis kitus. Knygos anotacijoje lyg ir sakoma - Karibų. Na, gal ir Karibų taip pat...

Pagal siužetą, Anansis, voras-dievas, yra Storulio Čarlio, eilinio žmogelio, nuobodaus buhalterio, tėvas. 
- Jis nebuvo dievas, - švelniai tarė jis. - Dievai ypatingi. Mitiniai. Jie daro stebuklus. 
- Būtent. Negalėjome tau pasakyti, kol jis buvo gyvas, bet dabar jo nebėra, jokios žalos nebebus. 
- Jis nebuvo dievas. Jis buvo mano tėtis. 
- Gali būti ir vienas, ir kitas. Pasitaiko.
O dar yra ir brolis-nebrolis, kadaise magijos pagalba atskirtas nuo Čarlio. Žinoma, Čarlis gyvena nuobodų ir neįdomų gyvenimą, apie savo tėvo kilmę ir brolį nieko nežino, o po tam tikrų įvykių viskas nukrenta iš dangaus su griausmu. Gyvenimas visiškai pasikeičia, nežinia, ar į gerąją pusę. Chaosas ir realiame pasaulyje, ir kažkokiame paraleliniame dievų slėnyje.

Kai perskaičiau iki dievų pasaulyje vykstančios scenos, kai Čarlis susitinka keistus žmones-gyvūnus, supratau, ką man knyga primena. Žinot tuos amerikiečių mokyklose ir darželiuose statomus vaikiškus spektalius, kur vaikai stypčioja su kalakutų, medžių kostiumais ar nevykusiomis linkolniškomis barzdomis? Nebuvo taaaip smarkiai blogai, kaip tos teatro parodijos, bet tas ryškus amerikietiškos, ir ne itin skanios, kultūros atspalvis buvo jaučiamas gana smarkiai.

Kalbos stilius - lengvas. N. Geimanas - komiksų kūrėjas, scenaristas. Todėl tas stiliaus lengvumas jaučiamas, bet bendras įspūdis apie knygą toks meh, nors tikėjausi tikrai kažko šmaikštaus. 

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Vaga"    
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 384
Originalo metai: 2008
Originalo pavadinimas: "Anansi Boys"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

Selmos Lagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.