Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Catherynne M. Valente "Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė", arba Mažojo princo sesuo

Catherynne M. Valente "Mergaitė, kuri laivą pasidarė ir Pasakų šalį apiplaukė" - knyga vaikams, bet ne vaikams. Universali kaip "Mažasis princas". Oficialiai skiriama vaikams nuo 10 metų, bet, jei duosite jiems skaityti, pasiruoškite su jais kalbėtis - tai nėra Tomo ir Džerio nuotykių rinkinys.

Į "Mažąjį princą" ši knyga man tikrai buvo panaši. Tik pagrindinė veikėja čia yra mergaitė Rugsėjė, o ne berniukas, ir keliauja ji ne po įvairiausias planetas, o po keistą Pasakų šalį. Ir geriausiu draugu tampa ne Lapė, o drakonas.

Susiduria Rugsėjė su įvairiausias personažais, kurių šiaip paprastame gyvenime (arba Rugsėjės atveju - nuobodžioje Omahoje) nesutiksi, bet ne šiaip sau, atsitiktinai, o tikrai su tikslu - kiekvienas susitikimas verčia mąstyti ir padeda bręsti ne tik Rugsėjei, bet ir skaitytojui.
- Net nenumaniau, kad drąsą galima plauti! - Rugsėjė žioptelėjo, kai Muilė jai ant galvos išpylė ąsotį vandens. <...> 
- Kai gimsti, - švelniai prakalbo, - tavo drąsa būna švari ir naujutėlaitė. Esi pasiryžusi bet kokiems iššūkiams: ropštis laiptais, tarti pirmuosius žodžius, nebijodama, kad kas nors pamanys, jog esi kvaila, kišti įvairius daiktus į burną. Bet augant drąsa aplimpa šlamštu, visokiais trupiniais, purvu, baime, supratimu, kad viskas gali baigtis blogai ir kas yra skausmas. Kai esi pusiau, suaugusi, tavo drąsa jau apmirusi, taip būna apskretusi gyvenimu. Tad retkarčiais reikia ją nušveisti, kad vėl atgytų, kitaip niekada nebebūsi drąsi.
Šitoje nevaikiškai vaikiškoje knygoje pamąstymų radau daugiau, nei bet kurioje paskutiniu metu skaitytoje knygoje suaugusiems. Suaugėliams patariu šios knygos nevengti - tai tarsi fantasy žanro romanas, tik tiek, kad pagrindiniai veikėjai - vaikai.

Teksto gilumoje - toks visas filosofinis, gyvenimo tiesas ir paslaptis analizuojantis sluoksnis. Nors išorinis pasaulis ir primena vaikiškas pasakas: spalvingas, šiek tiek chaotiškas, su įdomiausiais, įvairiausiais pasakiškais personažais, keisčiausiais nuotykiais. O dar iliustracijos - tokios gana paprastos, bet taiklios ir mielos. Ir vertimas labai kūrybiškas (vertė Vytautas Stankus).

Pabaiga labai labai nevaikiška - liūdna ir tragiška. Tokia savotiška mįslė su asmenybės susidvejinimu - kas iš tikrųjų yra Pasakų šalies karalienė?..

Apie C. M. Valentę ir jos "Mergaitę" išgirdau pirmą kartą, o iš tiesų ši knyga - gana populiarios Amerikoje trilogijos pirmoji dalis. Visą šią trilogiją ruošiasi išleisti "Tyto alba": dar liko "Mergaitė, kuri nusileido po Pasakų šalimi ir ten kėlė linksmybes" ir "Mergaitė, kuri pakilo virš Pasakų šalies ir perskėlė mėnulį".

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 325
Originalo metai: 2011
Originalo pavadinimas: "The Girl Who Circumnavigated Fairyland in a Ship of Her Own Making"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...