Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

John Steinbeck "Travels with Charley: in Search of America", arba Nenustygstantis naujasis Kolumbas


1960-aisiais, aštuoneri metai iki mirties, du senukai, Johnas Steinbeckas ir jo šuo Čarlis, išsiruošė į trijų mėnesių kelionę aplink Ameriką. Kelionės įspūdžiai nugulė į autobiografinę knygą "Travels with Charley in search of America"/"Klajonės su Čarliu beieškant Amerikos". Ir tai, sakyčiau, man yra tikrai neblogai pradėti metai.

J. Steinbeckas turėjo tikslą: apžvelgti šalį, išsiaiškinti, kas yra tikrieji amerikiečiai ir Amerika. "Trumpai tariant, rašiau apie kažką, ko nepažinojau, ir, man rodos, kad tai nusikaltimas. <...> Taigi, nutariau vėl pasižvalgyti, pabandyti šią milžinišką šalį atrasti iš naujo", - prisipažįsta J. Steinbeckas.

"Pasikinkęs" Rosinantą - pagal užsakymą padarytą kemperį, pavadintą Don Kichoto kuino vardu, - rašytojas išsiruošė ne turistinių gidų sudarinėti: "Jeloustouno nacionalinis parkas reprezentuoja Ameriką ne daugiau nei Disneileindas."

Rašytojas pats nežino, kurių galų jis išsiruošė į šią pavojingą kelionę (J. Steinbeckui tuo metu buvo 58 metai, fizinė sveikata šlubavo, streikavo širdis, o rūkymas galutinai jį pribaigė po aštuonerių metų - 1968-aisiais.) Jį į priekį veda kažkoks "niežulys", kankinęs jį visą gyvenimą, kaip prisipažįsta jis pats knygos pradžioje.
Ar įmanoma, kad amerikiečiai yra nenustygstanti tauta, judri tauta, kurios netenkina pasirinkta buvimo vieta? Pionieriai, žemyną apgyvendinę imigrantai nenustygo ir Europoje. Tvirtai įleidusieji šaknis liko namie ir vis dar ten tebėra. Bet mes visi, išskyrus negrus, kurie čia buvo atgabenti per prievartą kaip vergai, esame kilę iš tų nenustygstančiųjų, nepastoviųjų, kurie neturi jokio noro likti namie. Argi būtų taip neįprasta, jei būtume paveldėję šį polinkį? 
(Vertimas mano.)
Ir taip po truputį aiškėja tų neramiųjų amerikiečių paveikslas. Ir tuo pačiu paties J Steinbecko paveikslas: ši knyga - žodinis rašytojo autoportretas.




Rodos, nieko toje knygoje nėra ypatingo. Nelabai ką rašytojas ir išsiaiškina, kažkokių stulbinančių įvykių nepatiria, juo labiau jokių nušvitimų kelionėje. Kartais pasigirsta propagandisto balsas - kaip kokioje brošiūroje "Bombs away": kokia "mūsų" Amerika didinga... Kartais rašytojas pafilosofuoja, kartais pasiguodžia, kartais pradeda aprašinėti gamtovaizdžius, kartais atpažįsta skirtumus tarp valstijų, bet iš esmės tai ramus, neiššaukiantis, netgi sakyčiau - meditatyvus tekstas. Kurį malonu ir gera skaityti.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Penguin"    
Leidimo metai: ? 
Puslapių: 180
Originalo metai: 1962
Originalo pavadinimas: "Travels with Charley: in search of America"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.