Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mary Beard "Pompėjai", arba Žuvusio miesto istorija


Sveiki atvykę į Pompėjus, - sako Mary Beard, viena žymiausių antikos specialisčių. Pompėjai, ugnikalnio sunaikintas miestas, kaitina vaizduotę daugeliui: rašomos knygos, statomi filmai (tiesa, nė vieno gero apie Pompėjus nesu mačiusi). Rodos, pelenai ir lava užpylė miestą, ir jis porą amžių liko nepaliestas, kol galiausiai buvo atkastas. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti. 

Ką sunaikino ugnikalnis, o kas tolesnių įvykių pasekmė? Ar namai taip ir atrodė, kai juos atkasė archeologai, ar iki jų jau čia buvo pasidarbavę plėšikai? Kas iš tiesų buvo sugriauta prieš tūkstančius metų, o kas buvo apgadinta pirmųjų grubių ir neatsargių archeologinių kasinėjimų ar bombardavimų per Antrąjį pasaulinį karą metu? Net Vezuvijaus išsiveržimo data kelia klausimų - ne visi mokslininkai sutaria dėl datos. Kokie metai tai buvo? 79-ieji? O gal ne?

Mokslininkė M. Beard bando atsakyti į pagrindinius klausimus ir nupiešti Pompėjų vaizdą.

Labai įdomiai parašyta, aiškiai, suprantamai išdėstyta. Mokslininkė kalba nerėksmingai, nevaidina neklystančios žinovės, atsargiai dėsto teorijas ir savo mintis, pateigia daug skirtingų variantų. Pavyzdžiui, ar ant sienos užrašytas užrašas - moters vardas su skaičiais - reiškia prostitutės kainą, ar tiesiog įžeidimą, panašų į "Marytė - kekšė", užrašytą ant daugiaaukščio sienos? O gal dar ką nors?..
Romėnų sekso kultūra gerokai skyrėsi nuo mūsiškės. Kaip rodo Pompėjų pavyzdys, moterys Romos pasaulyje buvo daug labiau matomos viešumoje nei kituose senovės Viduržemio jūros kraštuose. Jos prekiavo, jos pietaudavo su vyrais, jos valdė turtus ir dosniai finansavo statybas. Vis dėlto tai buvo vyrų pasaulis - sekse, kaip ir politikoje. Galią, padėtį ir sėkmę perteikė falo simbolis. Iš čia ir toji neįsivaizduojama įvairovė falinių atvaizdų, sutinkamų visame mieste.
Labai vaizdingai aprašyta, kaip galėjo atrodyti gatvės, parduotuvės, namai. Kruopščiai apibūdinti keli žymiausi Pompėjų namai: poeto-tragiko, Oktavijaus Kvartijono ir kt. Pridėta daug nuotraukų ir brėžinių.

Labai įdomi ir vertinga knyga, ypači tokiems senovės Romos mylėtojams, kaip aš. Nors ir pritrūko tokio gyvumo, kokio turi Alberto Angelos knygos: "Romos imperija. Kelionė paskui monetą" ir "Viena diena senovės Romoje". Jei reikėtų atiduoti savo balsą, jį vis dėlto pelnytų A. Angela. 

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2015
Puslapių: 455
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Pompeii. The life of a Roman town"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Nikas Kazandzakis "Graikas Zorba", arba Patriarchalinio gyvenimo garbinimas

Suprantu, kodėl Niko Kazandzakio knyga "Graikas Zorba" yra laikoma klasika, kodėl sulaukė ekranizacijų bei teatrinių pastatymų. Tai labai ryški knyga: sodrus tekstas, ryškūs charakteriai, spalvinga Kretos valstiečių ir darbininkų aplinka. Tačiau kaip kartais būna su klasika: supranti knygos vertę, bet ji tavęs vis tiek nepasiekia.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".