Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis


O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Man atrodo, kad žmonių vaizduotė lakesnė už šios knygos vertę, nes realiai ši knyga vaizduotei peno neduoda. Žmonės, sujaudinti paties holokausto, o ne Anos Frank istorijos, aplipdė jos žodžius savo pačių baimėmis bei įsivaizdavimais ir iš šios mergaitės padarė holokausto simbolį.

Tragiškų holokausto istorijų yra daugybė - DAUGYBĖ. Ir Anos Frank "Dienoraštis" - tik viena neįsimintina istorija. Apie karą, tragediją, baimę, holokaustą ji užsimena vos poroje vietų. Net negaliu lyginti su  "Polinos dienoraščiu" - Polina Žerebcova karo baisumus, egzistencius klausimus, bendražmogiškas vertybes (beje, taip pat gerokai atskiestas paaugliškomis problemomis) išreiškė daug stipriau. Ir šalia per anksti subrendusios Polinos Ana Frank atrodo tik kaip išlepinta paauglė.

Čia tik paaugliškos, naivios, perdėtos jaunos merginos problemos ir nieko daugiau.
Visąlaik stengiuosi nekreipti dėmesio į blogąsias mamos savybes, noriu matyti tik tai, kas gera, ir ieškoti savy to, ko trūksta mamai. Deja, nepavyksta. Blogiausia, jog nei mama, nei tėtis nesupranta, kad negali man duoti to, ko reikia, ir kad juos dėl to kaltinu. Ar išvis yra tokių tėvų, kurių vaikai laimingi?
Panašiai ir aš rašiau dienoraščius paauglystėje. Tačiau po kokių metų man pačiai tie dienoraščiai pasirodė naivūs ir juokingi ir pavirto pelenais.

Jei norite stipresnių skaitinių apie holokaustą, verčiau paskaitykite Ellen Cassedy "Mes esame čia".

Matau tik vieną Anos Frank dienoraščio naudą - psichologiją studijuojantiems žmonėms tai nebloga medžiaga tyrinėjimui, kaip klostosi ilgą laiką uždarytų vienoje erdvėje žmonių santykiai.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: R. Paknio leidykla    
Leidimo metai: 1997
Puslapių: 318
Originalo metai: 1942-1944 (dienoraščio), pirmą kartą publikuota 1947 m.
Originalo pavadinimas: "Het Achterhuis: Dagboekbrieven 12 juni 1942 - 1 augustus 1944"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

J.Hašeko "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai", arba Nuvainikuotas karas

Jaroslavo Hašeko romanas "Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai" patenka į legendinių knygų sąrašiukus, bet, žinau, taip pat sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Vieni, ir aš taip pat, laiko šią knygą nuostabia, o kiti - visiška nesąmone.

Ken Kesey "Skrydis virš gegutės lizdo", arba Rūko supančioti

"Skrydis virš gegutės lizdo" - puiki knyga. Kai ji pasirodė 7 dešimtmetyje, tapo kontrkultūros atspirties tašku, daugelį įkvėpė anarchijai ir maištui prieš valdžią. Tokio efekto aš, aišku, nepatyriau - tam, kad pajustum tokį poveikį, kurį sukėlė Kesey, Salinger'io, Kerouac'o ar Burroughs'o knygos, reikia ir gimti tame laikmetyje.