Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jeannette Walls "Neprijaukinti arkliai", arba Moteris su spalvinga biografija

Jeannette Walls

Romanas "Neprijaukinti arkliai" - tai rašytojos Jeannettės Walls duoklė jos močiutei, stipriai asmenybei. Tai neįtikėtina moteris su spalvingu gyvenimu, o romanas - laisva forma atpasakota močiutės biografija.

Pagrindinė herojė - Lilija - priminė man mano senelį. Kietas buvo tas mano diedukas, gyvenimo mėtytas, ir istorijų papasakoti turėjo turbūt tiek pat, kiek ir romano herojė. Gaila, kad neturėjau tokios močiutės - turint tokį stiprų moters pavyzdinį modelį prieš akis, mano pačios gyvenimas turbūt būtų nugyventas kitaip.

Rašytojos močiutė gyveno prieškario Amerikoje. Drąsi, stipri, naginga, protinga, nenuolaidi, taisyklėms nebijanti pasipriešinti moteris. Mokytoja, arklių prajodinėtoja, lakūnė, kontrabandinio alkoholio prekiautoja, ūkininkė, žmona, motina, močiutė. Labai patiko jos feministinis požiūris, nors apie tokį judėjimą, kaip feminizmas, ji tikriausiai net nebuvo girdėjusi. Jos gyvenimas - tai feministinių idėjų pritaikymas praktikoje.
Maniau turinti dvi galimybes: likti rančoje arba bandyti pačiai kabintis į gyvenimą. Likti rančoje, vadinasi, susirasti vyrą arba tapti senmerge teta, auginančia Dorotėjos ir Basterio vaikus, kurių jiedu netrukus turėjo susilaukti. Dar nesulaukiau nė vieno pasiūlymo tekėti, todėl jei sudėjusi rankas sėsėsiu ir lauksiu kokio princo, galiu sulaukti panašaus likimo kaip ta virtuvės kamputyje tūnanti ir bulves skutanti senmergė. Pačiai kabintis į gyvenimą reiškė išvykti ten, kur jaunoms netekėjusioms moterims yra galimybė susirasti darbo. Santa Fė ir Tuksonas buvo tik švarūs žemdirbių miesteliai, vargiai galintys pasiūlyti kokių galimybių. Norėjau traukti ten, kur tų galimybių būtų daugiausia, ir tiesiai prieš akis vertųsi ateitis. Svajojau nusigauti į miestą, kur virte verda gyvenimas.
Parašyta labai paprastai: aiškia, suprantama kalba, kaip tikriausiai ir kalbėtų toji močiutė. Ir ta kalba tokia gyva ir aštri, nors ir labai paprasta. Romanas papasakotas šiek tiek fragmentiškai, tačiau tai suprantama - anūkė pasakojimus apie močiutę susirankiojo po truputį, mat ji mirė, kai autorė buvo vos aštuonerių, ir pati rašytoja jau daug ko neprisiminė.

Nuvylė pabaiga: į pabaigą romanas pradėjo ristis žemyn kartu su Lilijos dukters Rozmari gyvenimu (rašytojos mamos). Ir pabaiga - tokia praskydusi. Kitaip sakant, pasibaigia daugtaškiu, o ne tašku.

Mano įvertinimas: 4/5

Leidykla: "Vaga"    
Leidimo metai: 2012
Puslapių: 328
Originalo metai: 2009
Originalo pavadinimas: "Half Broke Horses"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

V. E. Schwab "A Darker Shade of Magic", arba Sluoksniuotas magiškas Londonas

Po "Hario Poterio" man norėjosi dar magijos. Todėl ėmiausi jau senokai Booktube šmėkščiojančio V. E. Schwab fantazy romano "A Darker Shade Of Magic"/"Tamsesnysis magijos atspalvis". Ir jis, pasirodo, tikrai tikrai puikus.

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

George Orwell "Lapok, aspidistra", arba Ko vertos menininko kančios?

Po truputį atrandu kitokį George Orwellą. Ilgą laiką jis buvo dar mokykloje skaityto "Gyvulių ūkio" autorius, ir viskas... "Gyvulių ūkis" taip pat puiki knyga, bet pernai atradau Orwellą iš naujo - su autobiografine knyga  "Dienos Paryžiuje ir Londone" . Ir štai neseniai knygyne užmačiau šį naują, pernai išleistą romaną "Lapok, aspidistra". Apžiūrėjau ir padėjau, bet po to nesusilaikiau ir parsisiunčiau internetu.