Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Joanne Harris "Penki ketvirčiai apelsino", arba Geležinis motinos kumštis


Buvo gera vėl grįžti prie Joanne Harris, kuri sugeba pasakoti jaukiai ir šiltai, bet nenuklysta į banalumą ir dirbtinį saldumą. Romanas "Penki ketvirčiai apelsino" iš visos maisto trilogijos ("Šokoladas", "Gervuogių vynas") man turbūt patiko labiausiai. Pati rašytoja taip pat sako, kad šis romanas yra jos mėgstamiausias.

Romanas nukelia į II pasaulinį karą Prancūzijoje. Vokiečių okupuotame kaime gyvena keista šeimyna su despote, ligota motina priešakyje. Trys vaikai, Kasis, Renetė, Frambuaza, valdomi geležiniu jos kumščiu.

Pagrindinė veikėja Frambuaza-Buazė senatvėje atsimena skausmingą savo vaikystę: karą, pirmąją meilę, vokiečių okupuotą kaimą, žiaurią, ligotą motiną, laikiusią juos visus po padu, skausmingus įvykius vieną karo vasarą.

Buazė net senatvėje nesugeba atsikratyti toksiško auklėjimo pasekmių.
O, mano motina turėjo supratimą apie vyną. Suprato saldinimo ir fermentacijos procesą, kaip butelyje verda ir noksta gyvybė, kaip iš lėto kinta spalva, kaip lyg iš fokusininko popierinių gėlių gniužulo, iš aromatų puokštės gimsta naujos kokybės vynas. Jei būtų skyrusi mums tiek pat laiko ir kantrybės! Vaikas ne vaisius ant medžio. Tą irgi per vėlai suprato. Nėra recepto, kaip vesti vaiką į saldžią ir saugią brandą. Ji turėjo šitai žinoti.
Skirtingi, saviti personažai. Įdomiai supinta istorija su mįsle. Psichologiškai stiprus pasakojimas. Yra ir sentimentalumo, kuris gal pačoje pabaigoje pernelyg suintensyvėja, bet iš mano vertinimo balų skalės numuša gal tik kokį pusę balo.

Parašyta gražiai, skaniai, per daug nenusaldinant, taip, kaip moka rašyti J. Harris. 

Man jos knygos - panacėja, kai reikia gelbėtis nuo neskaitadienių ar neįdomios ir niūrios literatūros.

Mano įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Versus aureus"    
Leidimo metai: 2009
Puslapių: 344
Originalo metai: 2002
Originalo pavadinimas: "Five Quarters of the Orange"

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Airisė Merdok "Jūra, jūra...", arba Žodžių jūra

Pagaliau baigiau!.. Pradėtas skaityti Airisės Merdok (Irisės Murdoch) romanas "Jūra, jūra..." pas mane gulėjo... pusmetį? Trejetą mėnesių tai tikrai. Nukamavo, migdė. Pusės puslapio užtekdavo, kad dėčiau galvą ant pagalvės. Ši knyga nesužavėjo ir negundo domėtis šia rašytoja plačiau, nes, pasak baigiamojo žodžio, visi jos romanai panašūs. Tai filosofinio romano žanras, su kuriuo, taip pat ir to paties žanro  Josteino Gaarderio  romanais, man nepavyksta susidraugauti.

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.