Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Libba Bray "Grožio karalienės", arba Mažiau yra daugiau

Libba Bray

Žinot, kokia televizijos laida man baisiausia? "Toddlers and Tiaras"... Tos mergaitės striptizo šokėjų veidais man paskui naktimis sapnuojasi. Pats vaikų grožio konkursų reiškinys yra siaubinga evoliucijos klaida. Ir kai pasiėmiau Libbos Bray knygą "Grožio karalienės"/"Beauty queens" tikėjausi, kad rašytoja man pritars. Viskas gerai - ji pritarė, knyga ir skirta šiam reiškiniui pašiepti, bet rezultatas - absoliuti košė ir nevykusi parodija.

Rašytoja, kiek teko girdėti atsiliepimų, vis imasi tokių grožio industrijos, LGTB temų ir rašo jauniesiems suaugusiems. Ir tai puiku, kad ji imasi tokių aktualių temų. Bet... Nežinau, kaip kitos jos knygos, bet ši - totalus chaosas. Ostinas Powersas ir LGTB bendruomenė Bolivudo feministiniame vakarėlyje filmuoja "Toddlers and Tiaras" parodiją, o vakarėlį sugadina nekviestas svečias Kim Jong Unas... Sudėkit visus prastus Holivudo filmus į vieną vietą, ir gausis kažkas panašaus.

Pagal siužetą, pilnas lėktuvas paauglių, grožio konkurso dalyvių, sudūžta tropikų saloje. Merginos turi išgyventi vienos, išsivaduoti iš savo demonų, sugebėti tapti savarankiškomis ir išsivalyti smegenis, prigrūstas žurnalų ir televizijos "rekomenduojamų" grožio ir elgesio standartų. Šioje vietoje net buvo įdomu: kiekvienos merginos istorija gana įdomi ir aktuali, įdomu stebėti, kaip kiekviena susiduria su netikėta situacija ir kaip jos randa sprendimus.
Ji žinojo, ką pasakytų ponia Mirabova: "Drauge Singh, turi treniruotis iki paskutinio kvapo. Grožio karalienė - tas pats, kas jūrų pėstininkas, tik dar sunkiau. Nes jūrų pėstininkai nesikauna su dešimties centimetrų kulniukais."
Sala nėra negyvenama - čia įkurta slapta, pusiau karinė bazė, susijusi painiais ryšiais su totalitarinėmis valstybėmis ir grožio konkursų industrija. Šitam siužeto vingiui aš neprieštaravau. Neprieštaravau ir idėjai, kad grožio konkusų rengėja, pasirodo, yra sukūrusi visą užslaptintą blogio imperiją. Beveik net galėjau pakęsti tą karikatūrišką Kim Jong Uno antrininką, kuris švysčioja toje knygoje ir galų gale atsiranda saloje knygos pabaigoje.

Kažkuriuo momentu ant seklumos užplaukia piratų (?!) laivas ir salą užplūsta krūva nudailintų gražuoliukų - kaip tik merginoms į poras. Štai čia baigėsi feministinė romano potekstė ir mano kantrybė.

Tai turėjo būti kai kas šmaikštaus, lengvai virškinamo paaugliškai auditorijai. Ir nors knyga bando skleisti gerąją žinią (feministiniai, prieš grožio industriją nukreipti, LGTB toleranciją skatinantys motyvai), rašytoja pernelyg pataikauja paauglių skoniui ir gaunasi didelis šnipštas. Mažiau yra daugiau, mano brangioji Libba Bray. Mažiau yra daugiau...

Mano įvertinimas: 1/5

Leidykla: "Scholastic Press"    
Leidimo metai: 2011
Puslapių: 396

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Ana Frank "Dienoraštis", arba Holokausto simbolis

O, vargeli... Štai čia tas šedevras, dėl kurio alpsta pasaulis? Anos Frank "Dienoraštis" gula į mano labiausiai pervertintų knygų lentyną.

Umberto Eco "Fuko švytuoklė", arba Skaitymo kančios

Pasiklydau Umberto Eco smegenų vingių labirintuose. Nespėju paskui jo žodžius ir mintį. Pasimečiau ir pražuvau. Po velnių tą "Fuko švytuoklę"...

Interviu su Just. Marcinkevičiumi

Rašytojas Justinas Marcinkevičius ( biografas.lt  nuotr. ) Šiandien ne tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, bet ir pirmosios Justino Marcinkevičiaus mirties metinės. Kažkada seniai seniai (2006 metais, jei tiksliau), teko imti rašytojo interviu vienam uostamiesčio dienraščiui. Įvyko toks blic-pokalbis: rašytojas po sanatorijos Palangoje trumpam užsuko į Klaipėdą, pavargęs, ligotas, kažkas greitosiomis suorganizavo susitikimą, poetas sutiko trumpai pasikalbėti, nors ir nepasiruošęs (paprastai jis pasiruošdavo prieš susitikimą su žurnalistais, jis norėdavo iš anksto gauti klausimus, kuriuos jis apmąstydavo). Perspausdinu interviu.  "Pasigendu dvasingumo..." Pasitempęs, šiek tiek pavargęs nuo gyvenimo, o gal nuo titulų naštos, kalbantis lėtai, pasveriantis kiekvieną iš burnos išsprūstantį sakinį žodžio magas Justinas Marcinkevičius, rodos, garsus ir raides taupo dar neparašytoms knygoms.