Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Mika Waltari "Karina Mauno duktė", arba Permainingas likimas


Knyga apie nieką... Iš Mikos Waltario tikėjausi kažko panašaus į "Sinuhę egiptietį", bet istoriniu romanu  "Karina Mauno duktė" nusivyliau.

Karina - reali asmenybė. 16 amžiuje gimusi mergina iš prastuomenės tapo Švedijos karaliaus meiluže, o vėliau - ir karaliene. Ji patiria permainingą likimą: iš prastuomenės - į dvarą, iš karalienės sosto Švedijoje - į skurdžią trobelę tremtyje Suomijoje.

Kiek suprantu, Švedijoje (ir Suomijoje) ji gerai žinoma, gerbiama, jos kapas lankomas kaip turistinis objektas.

Tačiau man nei jos likimas, nei M. Waltario pasakojimas nepasirodė ypatingas.

Tai paprasta mergina iš liaudies, įsimylėjusi karalių. Karalius ją pastebi, pasikviečia į savo dvarą, įsimyli, suteikia galimybę mokytis, bet, kaip suprantu, jai tai nelabai sekasi. Karina aklai įsimylėjusi karalių ir yra tik jo priedas. Ji nepasižymi jokiu sumanumu, išmintimi, didingais darbais. Ir dar, ypač pačioje pradžioje, ji be galo naivi.
Ne, karalius nebūna neteisingas!
Be atsidavimo ir begalinės ištikimybės ji daugiau niekuo neturi pasigirti. Ji niekuo neypatinga. Arba M. Waltariui nepavyko to atskleisti.

Žinoma, M. Waltario rašymo stilius puikus. Ir laikmečio atmosfera atkurta gerai. Ir vertimas geras. Tačiau pats branduolys - Karinos istorija - man visiškai nuobodus ir neįdomus.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 236
Originalo metai: 1942
Originalo pavadinimas: "Kaarina Maununtytaer"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

John Galsworthy "Forsaitų saga" 1, arba Savininkai

Jei yra toks dalykas kaip skaitymo malonumas, tai nuo šiol jis man asocijuosis su "Forsaitų saga". Ką tik perskaičiau pirmąją dalį. Neseniai LTV rodė "Sagos" serijas, kurias su malonumu žiūrėjau. Knygos ėmiausi tik po to, šiek tiek baiminausi, kad bus nuobodu, kadangi jau buvo žinoma įvykių seka. Bet nieko panašaus - skaičiau godžiai, geroms knygoms visada atsiras vietos mano galvoje.