Orhan Pamuk "Stambulas", arba Duoklė gimtajam miestui

Graži ir labai asmeniška Orhano Pamuko knyga - "Stambulas. Prisiminimai ir miestas". Su O. Pamuku mano santykiai savotiški, skaitau ir žvelgiu jį su išlygomis. "Stambulas" kol kas yra ir turbūt visam laikui liks mėgstamiausia O. Pamuko knyga.

Būtent šioje knygoje matyti, iš kur kilę visi rašytojo kūriniai. "Juodoji knyga", "Nekaltybės muziejus", "Sniegas", tikriausiai ir visa kita... Stambulas - rašytojo meilė, aistra ir įkvėpimo šaltinis.

Gimęs ir augęs Stambule, jis aklai myli savo miestą. Jis kelia jam ne tik meilę, bet ir liūdesį. Stambulas - nuostabus ir tuo pačiu vargingas miestas, slepiantis praeities likučius ir istorijos nuotrupas.

Nesvarbu, kokios apleistos, neprižiūrėtos, tarp betono pastatų įspraustos, didingos miesto mečetės ir istoriniai pastatai, ne tik jie, bet ir po visą miestą išsklaidytos akvedukų arklos, geriamojo vandens fontanėliai ir mažytės mečetės - visi šie praeities paminklai milijonui tarp jų gyvenančių žmonių skausmingai primena praeitin nugrimzdusią imperijos didybę.

Stambule gyveno ir visa rašytojo šeima, turtinga giminė turėjo daug namų ir butų visame Stambule. Rašytojas aprašinėja ir juos, ir mėgstamus miesto užkaborius, gausiai iliustruodamas savo ir kitų fotografų nuotraukomis, šeiminio archyvo fotografijomis.

Galvodamas apie savo miestą, jis galvoja ir apie šeimą, pasakoja jos paslaptis (tėvo neištikimybes, tėvų rietenas, iššvaistytus senelio turtus), savo potyrius, pirmąją meilę, savęs ieškojimus, bandymus piešti, apsisprendimą tapti rašytoju, jausmus, kuriuos miestas sukelia, ritualus, kurių rašytojas laikosi ir t.t. 

Retkarčiais netgi apima nuojauta, kad jeigu neskaičiuosiu Bosforu praplaukiančių laivų, tai, nesugebėjęs atsispirti, pasiduosiu miestą užvaldžiusiam liūdesio ir prarasties jausmui. Mano kartos žmogui, visą gyvenimą praleidusiam Stambule, matyt, neįmanoma išvengti liūdesio. Tuo svarbesnis tampa ryžtas jam priešintis, vangiam spoksojimui pro langą į Bosforą suteikiantis pareigos atspalvio.

Knyga šiek tiek chaotiška - tai ir asmeniniai išgyvenimai, miesto istorija, pasakojimai apie šeimą, autobiografiniai pasakojimai, laikraščių iškarpos, žymių dailininkų ir rašytojų, kurie lankėsi mieste, potyriai.

Tačiau šioje knygoje viskas O. Pamukui atleistina, tai savotiškas dienoraštis - duoklė miestui. Kaip gali kabinėtis prie dienoraščio? Juk neišmesi iš rašytojo galvos tų minčių, kurios ten sukasi. Ši O. Pamuko knyga apie Stambulą - tarsi Karlo Knausgaardo epas. Ką jaučiu, tą ir rašau... Ir nėra nieko nereikalingo.

Mano įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Tyto alba"    

Leidimo metai: 2009

Puslapių: 484

Originalo metai: 2003

Originalo pavadinimas: "Istanbul - hatiralar ve sehir"