Gegužės 7-oji - Spaudos diena. Ką daugiau ta proga siūlyti, jei ne ką nors išleisti. Gal lietuvių leidyklos iš mano pasiūlymų sugebės rasti ką nors patrauklaus. Gal ką nors naudingo sugebės rasti ir skaitantys angliškai ir kitomis kalbomis.
Nobelistas Günteris Grassas mirė beveik lygiai prieš metus. Atšviežinti jo lietuviškus vertimus jau seniai reikėjo. "Dancigo trilogijos" seno leidimo rasti jau beveik niekur nebeįmanoma. Bet lietuviškos leidyklos tyli ir, panašu, net nesiruošia perleisti "Skardinio būgnelio" ir kitų dviejų dalių. Vokiečiai rašytojo mirties metinių proga išleido "Atsiminimų trilogiją" / "Trilogie der Erinnerung". Tai trys paskutinieji G. Grasso autobiografiniai darbai sudėti į vieną rinkinį: "Svogūnų lupimas", "Dėžė", "Grimo žodžiai". "Svogūnų lupimą", daug atgarsių sulaukusį autobiografinį romaną apie rašytojo tarnybą SS daliniuose, lyg ir ruošiamasi išleisti lietuviškai.
Dar viena knyga, kurią būtina perleisti - Johno Steinbecko "Rūstybės kekės". Jei neklystu, ji lietuviškai buvo išleista 1947 metais ir po to perleista nebuvo. Šios knygos net bibliotekose nebėra. Tai literatūros klasika, kurią privaloma turėti išverstą lietuviškai. Ne pro šalį būtų pasidomėti ir kitais lietuviškai dar neišverstais kūriniais, pavyzdžiui, "Travels with Charley in search of America" / "Klajonės su Čarliu beieškant Amerikos". Tai įdomus ir vertas dėmesio rašytojas.
Anya von Bremzen - išeivė iš Rusijos, dar sovietmečiu su mama pabėgusi į JAV. Ji - žinoma kulinarinių knygų autorė, tačiau "Mastering the Art of Soviet Cooking: A Memoir of Food and Longing" / "Sovietinės virtuvės meistrystė: maisto ir ilgesio memuarai" - ne receptų knyga. Tai maisto memuarai, kurie Lietuvoje - dar nepažinta žemė. Tai nuostabi autobiografinė prisiminimų knyga apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje, papasakota per maistą. Čia puikiai išlaikytas balansas tarp politikos, istorijos, tragizmo, humoro bei nuoširdumo. Siūlau leidykloms pasidomėti šia knyga, kol nenuslūgo leidinių apie Rusiją banga.
Jaučiu dar vieną susidomėjimo bangą - knygomis apie Šiaurės Korėją. Lietuviškai jau yra išleista ir grožinės, ir dokumentinės literatūros. Andrejaus Lankovo "North of the DMZ" / "Demilitarizuotos zonos šiaurė" papildytų tą knygų sąrašą. Tai esė rinkinys apie kasdienį gyvenimą Šiaurės Korėjoje. Ši knyga tiks ir pradedančiajam "interesantui" apie Šiaurės Korėją, ir pažengusiam. Nes aprašomos įvairiausios korėjiečių gyvenimo sritys: ne tik politika, kalėjimai, mirties bausmės, militarizmas ir diktatūra, bet ir maistas, mada, prekyba, kelionės, laisvalaikis, švietimas. Labai išsami ir įdomi knyga.
Dar viena knyga apie priespaudą ir diktatūrą. O taip pat apie knygas ir cenzūrą. Tai iranietės literatūros profesorės Azar Nafisi knyga "Reading Lolita in Tehran" / "Skaitome Lolitą Teherane". Dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje profesorė pasikvietė keletą savo studenčių į slaptas literatūros pamokas savo namuose Teherane, nes Nabokovo, Fitzgeraldo, Austen ir kitos vakariečių knygos šioje šalyje buvo uždraustos po 8 dešimtmečio revoliucijos ir jų universitete ar kitur viešumoje aptarinėti negalima. Šioje knygoje susipina ne tik aptariamos literatūros fikcija, bet ir realūs šalies ir žmonių gyvenimai. Puiki knyga, skirta išsilavinusiam skaitytojui.
Ši Nicky Singer knyga "Feather Boy" / "Plunksninis berniukas" skirta vidutinio amžiaus vaikams. Knyga pelnė apdovanojimą ir buvo ekranizuota. Ši knyga įdomi, intriguojanti, įtraukianti, įkvepianti. Ji turi panašumų su Marko Haddon'o knyga "Tas keistas nutikimas šuniui naktį". "Plunksninis berniukas" - knyga apie vaikus ir turėtų puikiai tikti Lietuvoje prie dabartinės kampanijos prieš patyčias mokyklose. Bet tai daugiau nei eilinė istorija apie patyčias mokykloje ir paauglių gyvenimą. Tai kelionė į save, savęs pažinimą, brendimą.
Manau, kad maginė fantastika Lietuvoje rastų savo skaitytoją. O jei dar tinkamai pareklamuoti. Šiuo metu pasaulyje ant bangos yra V. E. Schwab "Shades of Magic" / "Magijos atspalvių" trilogija. Jau išleistos dvi dalys - antroji pasirodė šių metų pradžioje. Kūrinys mane sužavėjo nuo pirmosios dalies: "A Darker Shade Of Magic" / "Tamsesnysis magijos atspalvis". Ką tik perskaičiau ir antrą dalį - "A Gathering of Shadows" / "Šešėlių sambūris", ir ji vėl mane stebino, kaip tik įmanoma. Man patiko rašytojos stilius, unikalus sukurtas pasaulis, gerai sukurti personažai su savitais charakterio bruožais, istorija ir paslaptinga priešistore ir, žinoma, magija. Labai vaizdingas, kinematografiškas, dinamiškas ir pilnas nuotykių pasakojimas.
Kažkokios ypatingos vertės ši knyga neturi, bet ji velniškai įdomiai ir patraukliai parašyta. Franko W. Abagnale'o "Catch me if you can" / "Pagauk, jei gali" - tai tikra vieno žymiausių ir talentingiausių Amerikos apgavikų istorija. Šio žmogaus gyvenimas buvo perkeltas į puikiai žinomą filmą su Tomu Hanksu ir Leonardo DiCaprio. Memuarai parašyti gyvai, šmaikščiai, aštriai. Frankas - neeilinis sukčius, toks gyvenimas skirtas ne kiekvienam. Ne kiekvieno protui ir būdui skirti tokie gebėjimai ir pasitikėjimas savimi. Ir, jei būtų mano valia, iš knygynų lentynų lauk keliautų visokiausios pseudopsichologinės ir savipagalbos knygos, o vietoj jų lentynose atsirastų ši. Nes tai - knyga ne tiek apie sukčiavimą, kiek apie begalinį pasitikėjimą savimi.
Šią Peterio Siso knygą "The Wall: Growing Up Behind the Iron Curtain" / "Siena: vaikystė už geležinės uždangos" pateikiu tik kaip pavyzdį. P. Sisas - gimęs ir augęs Čekoslovakijoje, šiuo metu Amerikoje gyvenantis pripažintas iliustratorius. Ir šioje komiksų stiliaus knygoje vaikams jis pasakoja apie gyvenimą priespaudos metu. Man ji neypatingai patiko. Tačiau skaitant kilo idėja - jaunoji lietuvių karta nelabai nutuokia, kas ir kaip vyko sovietų laikais. P. Siso vaikai, gimę ir augę laisvose valstijose, nežinojo, ką reiškia gyventi priespaudos kamuojamoje šalyje. Štai kodėl P. Sisas parašė/nupiešė šią knygą. Ir, manau, kad laikas ir mums - nesiūlau leisti P. Siso knygos, siūlau kurti patiems - lengva, žaisminga, aiškia forma, kad būtų suprantama vaikams.
Dar vienas dalykas, ko, mano manymu, trūksta lietuviškos leidybos padangėje - komiksų. Arba galime juos pavadinti įmantriau - grafiniais romanais. Tiktų bet kokie, nes lietuvoje šis žanras nustumtas į užribį. Manau, Lietuvoje atsirastų šio žanro gerbėjų - keletas vyresniosios kartos "dizonaurų" ir visa naujoji karta. Jei nepratinsi, šis žanras ir liks užribyje. Taip, taip, žinau, tai nepelningas užsiėmimas - kol kas, kaip kad neseniai buvo rašoma "15min". Pradžiai galima pasinaudoti fondų ir rėmėjų paslaugomis ir leisti reikšmingus grafinius romanus. Pavyzdžiui, tokius, kaip "Persepolis". Arba naudotis kokiais knygstarteriais - kaip dabar bandoma išleisti lietuvišką komiksą "Gertrūdą". O jei pradėtumėm komiksus leisti nors po truputį, užsiaugintumėm naujų mokių komiksų skaitytojų kartą.
Komentarai
Rašyti komentarą