Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Dave Eggers "Ratas", arba Juodoji technologijų pusė


Baisus reikalas tas Dave Eggerso "Ratas". Rašytojas pasinaudojo pačiomis aktualiausiomis ir šviežiausiomis žmonijos baimėmis ir sukūrė romaną. Kur mus veda technologijos? 

Pagrindinė veikėja Mėja įsidarbina superinėje kompanijoje. Tokioje "Google", "Facebook" ir "Apple" samplaikoje. Kompanija pasiryžusi pagerinti, patobulinti žmonių gyvenimą technologijomis. Soc. tinklai, priklausomybė nuo laikų, naujienų srautas, namų skenavimas, nuolatinis savo veiklos ir pomėgių postinimas...

Tema ta pati kaip britų sci-fi seriale "Black Mirror". Kraupoka antologija apie tai, kuo technologijos mums grasina ateityje. Galbūt... Tikėkimės, ne...

Išmanusis šaldytuvas, žinantis, kada pasibaigia produktai ir kur juos užsakyti. Išmanūs namai, žinantys, kada tu miegi ir kada keliesi. Saugumo sistemos, nuskanuojančios tavo akį. Tobulas technologijų prikimštas pasaulis mane visuomet baugino... Nors tai turėtų būti sukurta mūsų saugumui/patogumui/jaukumui.
- Esi paranojikas. Tavo sąmokslo teorijų apasėstos smegenys visuomet man keldavo nykulį, Merseri. Esi toks netašytas. Kuo baisus tas "Naminukas"? Juk šimtą metų pieną mums pristatydavo pienininkai. Jie žinodavo, kada mums jo reikia. Mėsininkai parduodavo mėsą, kepėjai atveždavo duonos... 
- Bet pienininkai neskenuodavo mano namų! Dabar galima nuskenuoti viską, kas turi prekės kodą. Jau dabar milijonų žmonių telefonai skenuoja jų namus ir siunčia tą informaciją... 
- Na ir kas? Nenori, kad "Charmin" žinotų, kiek tualetinio popieriaus sunaudoji? "Charmin" kaip nors tave engia?
D. Eggers išniro reikiamu laiku reikiamoj vietoj. Visos šios technologijos, taip pat kaip ir jas lydinčios baimės, - dabar ant bangos. Vertinu rašytojus, kurie užgriebia laikmečio pulsą.

Tačiau buvo galima pasistengti ir labiau. Be kruopščiai ir baugiai aprašytų technologijų ir bandos instinkto čia lieka nedaug. Siužetas, kulminacija, siužetiniai vingiai ir vystymasis - na, šiaip sau. 

Nervino ir pagrindinė veikėja Mėja - kažkokia nemąstanti avelė. Ji su tokiu azartu įsilieja į naują darbą ir išvis nustoja mąstyti. Ką jai bruka, tuo ji ir džiaugiasi krykštaudama. Ji atspindi daugumą: masę, bandą, statistinį vartotoją - vadinkit, kaip norit. Tačiau kritiškai pažvelgus, ji romane - jokia. Nelabai matyti, koks jos charakteris. Nėra vidinio konflikto. Ji plaukia pasroviui ir yra neįdomi.

Gaila, manau, buvo galima sužaisti geriau. Romano išorinis kevalas - laiku ir vietoj, aktualiau turbūt jau ir būti nebegali. Bet prie romano vidaus galima kabinėtis ir kabinėtis...

Mano įvertinimas: 3/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 454
Originalo metai: 2013
Originalo pavadinimas: "The Circle"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Lauren Weisberger "Ir velnias dėvi Prada", arba Tuštybių mugė

Lauren Weisberger romanas "Ir velnias dėvi Prada" bei pagal šią knygą pastatytas filmas atskleidė madų žurnalo užkulisius: arogancija, neapykanta, pavydu paremtą gyvenimą, pilną pinigų švaistymo, vardinių drabužių ir tuštybės.

Francis Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis", arba Kodėl didysis neatrodė toks didis?

F. Scott Fitzgerald "Didysis Getsbis". Taip, klasika. Taip, susipažinti reikia. Taip, skaityti verta. Ar patiks? Nebūtinai.