Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Gerda Jord "Gertrūda", arba Nostalgiškas žvilgsnis į praeitį


Kai pasirodė Gerdos Jord "Gertrūda. Grafinis Y kartos dienoraštis" knygstarteris - laikinau, šėrinau, reklamavau, nusipirkau iš anksto ir laukiau. Labai laukiau. Mano manymu, Lietuvoje trūksta komiksų, juo labiau - lietuviškų. Valio! "Gertrūda" buvo išleista, ir ja nė trupučio nenusivyliau. 

Skaičiau turbūt prieš visą mėnesį, bet įspūdžiai dar ryškus, ir mielai perskaityčiau dar kartą.

Man labai patiko Marjane Satrapis grafinis romanas "Persepolis" - apie mergaitės gyvenimą Irane. Brendimas, asmeninės dramos, kariniai perversmai ir istoriniai pokyčiai, šeimos istorija. Viskas susiliejo į labai įdomų ir gražų vaizdą. Štai mūsų "Persepolis" - "Gertrūda". Panaši ir istorija, ir net grafinė išraiška.
Tai vienos merginos iš nedidelio Lietuvos miesto gyvenimas. Ji auga, bręsta, stebi istorinius pokyčius ir šeimos dramas, lanko identišką šimtams lietuviškų mokyklų, susiduria su "Y" kartos atributais: tėvų baliukais, madomis, pirmuoju televizoriumi namuose (prisimenu ir aš tą mūsų pilką ir gremėzdišką "Taurą"), kūno kultūros pamokomis be dušo, valgyklomis ir begale kitų dalykų.

Aš irgi priklausau tai pačiai "Y" - dešimtojo dešimtmečio - kartai. Kaip ir Gertrūda, kaip ir pati Gerda Jord. Akivaizdu, kad šis grafinis romanas autobiografiškas.

Atpažinau daugelį įvykių ir reiškinių, užjaučiau pagrindinę veikėją, jei ir negalėjau susitapatinti su ja kai kuriose situacijose, bet jos tikrai buvo atpažįstamos. Buvo gera skaityti: ir linksma, ir graudu, ir nostalgiška.

Ir žinot ką? Matau tęsinį - aš visai norėčiau sužinot mamos istoriją.

Mano įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Knygstarteris"/aka "Media incognito"/"Obuolys"
Leidimo metai: 2016
Puslapių: 255

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

Ilfas ir Petrovas "Dvylika kėdžių", arba Kėdžių karštligė

Sėkmingas "Aukso veršio" debiutas mano skaitraštyje paskatino kuo greičiau imtis ir kitos tų pačių autorių - Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo - knygos "Dvylika kėdžių".

Rūta Šepetys "Tarp pilkų debesų", arba Knyga lietuviškai nebekalbančiam lietuviui

Jau manęs istorijomis apie tremtį tikrai niekas nenustebins. Esu iš tremtinių šeimos, patyrusios visus Lietuvos ir Sovietų Sąjungos bendravimo nesklandumus: nuo Raudonosios armijos iki  partizaninio karo bei tremties. Ir aš kalbu ne tik apie ištremtus senelius ar prosenelius. Net mano tėvo, tikro lietuvio pagal kraują ir įsitikinimus, pase yra užrašyta gimimo vieta: Rusija, Jekaterinburgas. Vaikystėje mokykloje, kai reikėdavo nurodyti tėvų gimimo datas ir vietas, manęs klausdavo: tai tavo tėtis rusas? Ne, lietuvis patriotas.