Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Jeanne Benameur "Beprotės", arba Abejingumas


Jeanne Benameur "Beprotės" - na, man 64 puslapių knygos liežuvis neapsiverčia vadinti romanu. Nors būtent taip knyga pristatoma. Tai romano eskizas, o ne romanas. Etiudas, scenelė, apmatai... Man apskritai tai panašu į novelę. Tik jokiu būdu ne romanas.

Knyga nagrinėja kitokių žmonių temą ir visuomenės požiūrį į juos. Prancūzijos kaime gyvena dvi beprotės - motina ir dukra. Mažoji Liusė pradeda lankyti mokyklą, mokytoja ją skatina, bet jai sekasi nekaip.
Vieną dieną būtent tai ji pati išmoko užrašyti ir puikiai prisimena tą nepakartojamą džiaugsmą, kurį išgyveno, užrašydama ant sąsiuvinių savo pačios vardą. Kaip galėjo nutikti, kad dėl vardo rašymo dingo vaikas? Kaip tai suprasti?
Bjauriausias žmonių požiūris: mokslas jai tikrai nereikalingas, tegul nelenda, kur nereikia. Agresijos ar paniekos šių bepročių atžvilgiu nėra, labiau - abejingumas. Tai - tik kirvarpos, gyvenančios šalia.

Bet tema neišvystyta. Tekstas parašytas neprastai, tačiau pernelyg poetiškai. Rašoma iš Liusės pozicijų: kažkokie neaiškūs, susilieję vaizdiniai, trūkčiojanti, nenuosekli įvykių seka, daug metaforų ir simbolių. Ir esmė pasislepia po visa ta poezija. Todėl neina suprasti nei ką mano visuomenė, nei ką jaučia beprotės.

Neaišku, koks laikmetis. Be tų menkai aprašyų dviejų bepročių ir mokytojos yra ir pora kitų personažų, bet jie tarsi nupiešti blunkančiu pieštuku. Tik blankūs siluetai. Toks joks skaitinys, nekeliantis jokių minčių. Neverčia nei susimąstyti, nei gailėtis, nei padėti.

Mano įvertinimas: 2/5

Leidykla: "Tyto alba"    
Leidimo metai: 2008
Puslapių: 64
Originalo metai: 2000
Originalo pavadinimas: "Les Demeurees"

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Petras Cvirka "Frank Kruk", arba Kaimo jurgis užkariauja Ameriką

Mokykloje ir universitete skaičiau visus lietuvių rašytojus, ką reikėjo ir ko nereikėjo, pagal programą ir ne pagal ją. Bet Petro Cvirkos "Frank Kruk" taip ir liko neperskaitytas. Tad pamačiusi bibliotekos mainų lentynoje atiduodamą šią P. Cvirkos knygą, pačiupau ir įsimečiau į rankinę.

Selma Lagerlöf "Portugalijos karalius"

SelmosLagerlöf romanas "Portugalijos karalius" buvo pirmas bandymas klausytis audioknygos. Aš sunkiai priimu garsinę informaciją: nesiklausau radijo, nelabai linkusi ir į muziką. Audioknygas vis atidėliojau, bet turiu pripažinti, kad tai puikus būdas multitaskinimui - "skaityti" dirbant dar ką nors.

John Galsworthy "Forsaitų saga" 1, arba Savininkai

Jei yra toks dalykas kaip skaitymo malonumas, tai nuo šiol jis man asocijuosis su "Forsaitų saga". Ką tik perskaičiau pirmąją dalį. Neseniai LTV rodė "Sagos" serijas, kurias su malonumu žiūrėjau. Knygos ėmiausi tik po to, šiek tiek baiminausi, kad bus nuobodu, kadangi jau buvo žinoma įvykių seka. Bet nieko panašaus - skaičiau godžiai, geroms knygoms visada atsiras vietos mano galvoje.