2016 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Boris Akunin "Azazelis"


Man patinka Borisas Akuninas - ką rašo ir kaip rašo. Fandorino serijos dar nebuvau skaičiusi, tad pradėjau nuo pirmosios dalies - "Azazelio". Azazeliškai puiku.

Talentingai, įdomiai, vaizdingai parašyta. Puikiai atskleista 19 amžiaus Rusijos atmosfera. Velniškai įdomūs personažai.

Ypač tas pagrindinis - jaunasis seklys - šiek tiek naivus, nelabai patyręs, bet iniciatyvus, entuziastingas ir gabus Erastas Fandorinas.
- Suaugai, - netikėtai prabilo Bežeckaja tyliu, mąsliu balsu. - Ir, regis, suvyriškėjai. 
Ji nuleido ranką, ir peniuaras nuslydo nuo apvalaus peties, tokio balto, kad Erastas Fandorinas nurijo seiles. 
- Drąsus, įžūlus kvailelis, - pasakė ji taip pat negarsiai ir pažvelgė jam tiesiai į akis. - Ir labai, labai dailutis. 
- Jeigu sumanėte mane sugundyti, veltui švaistote laiką, - rausdamas sumurmėjo jis. - Ne toks aš ir kvailelis, kaip įsivaizduojate.
Smagus skaitymas - tik verti puslapį po puslapio ir, rodos, jau ketvirtą mėnesį besitęsiančio 'reading slumpo' kaip nebūta. Jei visos knygos būtų tokios, tai neskaitadienių - neskaitamėnesių - net nebūtų.

Nustebino pabaiga. Netikėta, neseilėta, šokiruojanti ir niūri. Ir padeda pagrindą tęsiniui, kurį tikrai skaitysiu.

Mano įvertinimas: 5/5

Leidykla: "Sofoklis"    
Leidimo metai: 2013
Puslapių: 224
Originalo metai: 1998
Originalo pavadinimas: "Азазель"

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą