Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Rugsėjui į ausį...

Ačiū dievui, kad man šiandien nereikėjo į mokyklą... Jau seniai nebereikia. Nekenčiau mokyklos. Dabar esu laisva kaip vėjas nuo mokyklinės disciplinos, pareigų ir monotonijos. Bet gyvenime disciplina reikalinga. Tik kai niekas neverčia, kartais sunku save įtikinti atlikti tą ar aną darbą. Taigi, ką planuoju rudeniui:

o nepirkti naujų knygų. Kad ir kaip tai ironiškai skamba Tarptautinę žinių dieną... Tačiau knygų lentynos pilnos neskaitytų knygų, norimų skaityti knygų sąrašas nesitraukia, tik ilgėja, o biudžetas liepia susiimti. Na, šis pasižadėjimas negalios knygų mainams;

o iš naujo "atrasti" biblioteką. Bibliotekoje nesilankiau jau keletą metų, kol kas išsiversdavau, bet turbūt laikas ten sugrįžti tarsi dukrai paklydėlei;

o nufotografuoti rudenį;

o pasisodinti tulpių;

o išsikasti kardelių svogūnėlius;

o peržiūrėti serialo "Mad men" visus sezonus;

o atsidaryti vasarą virtos uogienės stiklainiuką (šiemet "užsiciklinau" ant uogienių virimo: obuolienė su cinamonu, slyvienė su cukinija, obuoliai su avietėm, moliūgas su avietėm, vyšnienė, cukinija su šermukšniais ir t.t.);

o perskaityti "Silva rerum", būtų gerai abi dalis. Jau įsiėdė šios knygos piaras, reikia įsitikinti, ar tiesą sako. Bijau nusivilti.Visi masiškai šią knygą skaito, ir aš skaitysiu;

o na, ir šiaip - skaityti.

Komentarai

  1. linkiu nenusivilti silvarerumais :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. godziai prarijau abi silvas, tik mazumel snobiskai piktinaus ant antrosios, nes truputi primine lietuviska filma "nereikalingi zmones" savo siuzeto vingrumu. aisku, tie du, filmas ir knyga nesulyginami niekuo, tik vat mane tokia aliuzija viena pasipiktinimo akimirka eme ir pagavo :) buvo gaila pabaigti.

    mm

    AtsakytiPanaikinti
  3. dėkui už palaikymą :) manau, kad nenusivilsiu skaitydama, tik man visada kelia įtarimų, kai knyga labai reklamuojama ir brukama, na, kaip koks "Da Vinčio kodas"...

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Daniel Keyes "Gėlės Aldžernonui", arba Įkalintas savame kūne

Nors Danielio Keyeso knyga "Gėlės Aldžernonui" kadaise pelnė Nebulos premiją kaip geriausias fantastinis romanas, tačiau šis titulas gąsdinti neturėtų. Fantastikos jame nedaug, tiesiog tai puiki knyga apie žmogaus galimybes ir žmoniškumą.

Haruki Murakami "Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės", arba Emocijų štilis

Net idealiausiuose santykiuose ateina nusivylimo akimirkos, kai pradedi pastebėti kito žmogaus ydas. Štai ir mano romanas su Harukiu Murakamiu priėjo šią ribą.

Rokas Flick "Šiaurės Sachara", arba Prūsijos karalystės žlugimas

Taip nuobodžiai prasidedančio romano turbūt dar neteko skaityti... Štai ką rašo Rokas Flick antrojoje knygos pastraipoje: "Vienas senovės prūsų, ankstyvųjų šio krašto gyventojų baltų, buvo vadinamos Aistmarėmis. Šis gėlas 838 kv. km ploto, 91 km ilgio ir 6-25 km pločio ežeras, tyvuliuojantis priešais Dancigo įlanką, iš rytų remiasi į Sembos pusiasalio pašonę..." Ir taip toliau, ir panašiai apie Kuršių neriją - Šiaurės Sacharą...